Nuo 2024 m. įsigalioja Europos tvarumo atskaitomybės standartas. Iki šiol tai didžiausios apimties dokumentas, kuris per ateinančius penkerius metus palies nemažai Lietuvoje veikiančių įmonių. Proaktyvios kompanijos ruošiasi šio standarto įgyvendinimui iš anksto. Kadangi šios direktyvos atžvilgiu rinkoje girdime įvairių nuomonių, o ir įmonės turi daug neatsakytų klausimų, straipsnyje pateiksime naudingos informacijos apie tvarumo atskaitomybės standartą ir jo keliamus reikalavimus. Taip pat pasidalinsime įžvalgomis apie tai, kaip įmonės, vadovaudamosi juo, gali kurti vertę darbuotojams ir klientams
Svarbiausi šio standarto reikalavimai
Nors didžiosios kompanijos jau kurį laiką teikia tvarumo ataskaitas, tačiau jos buvo mažiau kontroliuojamos ir, galima sakyti, labiau atlikdavo viešųjų ryšių ir reklamos funkciją, nes aiškių gairių, kas turėtų būti šiose ataskaitose, nebuvo. Tad įmonės galėdavo pasidalinti sau naudinga informacija, tačiau nutylėti vietas, kurios joms nebuvo palankios. Dabar ši situacija keisis, nes bus pateikta vienoda forma, kurią turės pildyti visi. Atsiranda papildomi reikalavimai ne tik deklaruoti, tačiau ir sukurti veiksmų planą su konkrečiomis datomis, kada bus įgyvendinami pokyčiai. Savaime suprantama, kad bus atliekami ir auditai.
Dabar kompanijos, kurios atitinka kriterijus, turės teikti šią ataskaitą kartu su kitomis vadybinėmis ataskaitomis. Kad tai rimta, įrodo ir faktas, jog bankai, spręsdami finansuoti verslą ar ne, atsižvelgs į šias ataskaitas. Prognozuojama, kad tų įmonių, kurios yra listinguojamos biržoje, rinkos vertė taip pat priklausys nuo to, kaip joms sekasi įgyvendinti tvarumo planus.
Dažnai klaidingai manoma, kad tvarumas siejamas tik su aplinkosauga. Ne, ateityje, teikiant ataskaitą, reikės remtis trimis kriterijais: aplinkosauginiu, socialiniu ir valdymo. Labai svarbi detalė – teikiant ataskaitą, reikės deklaruoti trečiojo lygmens emisijas (angl. Scope 3 emissions), t. y. reikės matuoti visos vertės grandinės dalyvių emisijas. Vadinasi, teks pradėti kurti sistemas, kurios šias emisijas matuotų.
Daugiau informacijos apie tai, kokias įmones ir nuo kada paveiks šis standartas, galite rasti čia, o patį Europos Sąjungos dokumentą rasite čia.
Kokias galimybes turi kompanijos?
Šiuo metu kompanijos turi du kelius. Vienas iš jų – vertinti šį standartą kaip dar vieną biurokratinį mechanizmą, kurio neįmanoma išvengti ir todėl reikia įsidiegti, arba pažiūrėti rimtai, standartą susieti su savo įmonės organizacine struktūra, o jo įgyvendinimą padaryti strateginiu organizacijos tikslu.
Mūsų nuomone, antrasis variantas yra parankesnis įmonėms. Apie tai, kodėl organizacijoms verta investuoti į tvarumą, rašėme ankstesniame savo straipsnyje, jį galite rasti čia. Toms kompanijoms, kurios ketina eiti antruoju keliu, pateiksime keturių žingsnių planą, padėsiantį sparčiau įsidiegti šiuos reikalavimus.
Pirmas žingsnis: tvarumo politikos integravimas į įmonės strategiją
Kompanijos, kurios nori būti tikros, kad ši politika bus įgyvendinta, turi susieti įmonės verslo strategiją su tvarumo politika. Neteigiame, kad reikia atsisakyti ir kitų svarbių strateginių krypčių, tokių, kaip klientų poreikių tenkinimas, konkurencinės aplinkos dinamika ir kt. Tačiau strategijoje turi atsirasti planai, kaip bus ieškoma būdų gaminti tvaresnius produktus, kiek bus sutaupoma, kokios kils rizikos ir kokiomis priemonėmis bus ieškoma sprendimų. Kuriant strategijas, svarbu nepamiršti fakto, kad tvari organizacija neatsiejama nuo tvarios įmonės organizacinės kultūros, todėl viena iš būtinų krypčių, tuo atveju, jeigu nebuvo daroma iki šiol, – tvarios organizacinės kultūros praktikų diegimas įmonėje.
Antras žingsnis: poveikio vertinimas
Tvarumo ataskaitų politika nurodo svarbią veiklą, kad įmonių vadovai suprastų ir valdytų bet kokį poveikį aplinkai ir visuomenei, t. y. jos turi įvertinti taip vadinamą dvigubą materialumą (angl. Double Materiality).
Atlikdami pirmąjį poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimą, galite sudaryti savo sektoriuje įprastų poveikio šaltinių sąrašą, įsivertinti, kokį poveikį daro kiekvienas iš jų (neigiamą, teigiamą, neutralų), kiek sunaudojate šio šaltinio savo veikloje, kokią įtaką tai daro socialinei ir aplinkosauginei aplinkai. Taip identifikuosite visas sritis, kurios turi reikšmingą įtaką aplinkai, tuomet galėsite kurti planus, kaip tas įtakas valdyti ir mažinti.
Trečias žingsnis: verslo sprendimų priėmimo įrankio, atsižvelgiant į poveikį aplinkai, kūrimas
Verslo sprendimų priėmimas pagal ne finansinius prioritetus nėra naujiena. Daugelis pramonės įmonių vadovų skiria dėmesio veiklos rodikliams, kurie nėra matuojami pinigais, pvz., darbuotojų išlaikymui ar klientų konversijai, nes jie žino, kad geresni pasiekimai šioje srityje gali atnešti ir geresnių finansinių rezultatų.
Tvarumo ataskaitų politika reikalauja, kad vadovybė paaiškintų, kaip jų įmonės valdo tvarumą ir kodėl jos ėmėsi konkrečių veiksmų. Norint tai padaryti, vadovams reikės sukurti patikimus metodus, kaip paskirstyti išteklius projektams, investicijoms ar verslo padaliniams. Pavyzdžiui, vadovams gali tekti rinktis, į kuriuos projektus investuoti: į tuos, kurie garantuoja gerą finansinę grąžą (matuojamą grynųjų pinigų srautais), ar į projektą, kurio finansinė grąža maža, tačiau kuris kuria išskirtinę socialinę naudą ir tausoja aplinką. Todėl įmonėms reikės skirti ypatingą dėmesį konkrečiai veiklai pritaikyto sprendimų priėmimo modelio kūrimui.
Ketvirtas žingsnis: kokybiškas duomenų rinkimas
Kad verslas galėtų priimti sprendimus, kuriuose atsižvelgiama į tvarumo veiksnius, vadovai ir valdybos turi turėti išsamius ir patikimus tvarumo duomenis. Kol kas tai vis dar didelis iššūkis, nes nemaža dalis įmonių negali užtikrinti, kad šimtu procentų surenka tikslius duomenis. Todėl įmonės jau dabar turi pradėti kaupti šiuos duomenis bei ieškoti būdų, kaip supaprastinti šį procesą. Tą padaryti galima naudojantis pažangiomis technologijomis, moderniomis verslo valdymo sistemomis. Žinoma, siekiant jas susikonfiguruoti pagal konkrečius įmonės poreikius, reikės papildomų investicijų, tačiau taip sumažinsite darbuotojų sąnaudas ir būsite tikri, kad kaupiate reikiamus duomenis.
Apibendrindami norime pasakyti, kad tvarumo standartų įgyvendinimas – nelengvas procesas, tačiau tikėtina, kad artimiausiu metu kompanijų, kurios turės teikti šias ataskaitas, ribos bus plečiamos. Tad, žiūrint į ateities perspektyvą, organizacijos, kurios tvarumo standartus įgyvendins greičiau, ateityje susidurs su mažesniais iššūkiais, o tvarumą galės naudoti ir kaip marketingo bei darbdavio įvaizdžio elementą.
