Nustatykite regioną: Lithuania

Finland

English Suomi

Estonia

English Estonian

Latvia

English Latvian

Lithuania

English Lithuanian

Poland

English Polish

Sweden

English Svenska

Žymiausi bankrotai: „Blockbuster“ kelias į užmarštį

„Blockbuster“, didžiausias vaizdajuosčių nuomos paslaugų prekinis ženklas pasaulyje, buvo neatsiejama namų kino industrijos dalis. Tiesa, Lietuvoje mes šios kompanijos neturėjome, mūsų šalyje identišką veiklą vykdė kitos įmonės. Šiame straipsnyje nagrinėsime „Blockbuster“ kompanijos istoriją ir jos žlugimo priežastis, daugiausiai dėmesio skiriant tiekimo grandinės klaidoms, dėl kurių ji ir tapo pažeidžiama.

„Blockbuster“ aukso amžius

„Blockbuster“ kelionė prasidėjo Dalase, Teksase, pagrindinė jos vizija – pakeisti vaizdo įrašų nuomos pramonę. 10 dešimtmečio pabaigoje „Blockbuster“ valdė daugiau nei 9.000 parduotuvių visame pasaulyje. Tokią plėtrą pavyko pasiekti, nes ši kompanija ypatingą dėmesį skyrė išskirtinei klientų patirčiai. Bendrovės „No Late Fees“ politika ir platus kino juostų kiekis išskyrė ją iš konkurentų. Be to, nuomos punktuose buvo galima įsigyti užkandžių bei kitų prekių, kas tuo metu buvo visiška naujovė. „Blockbuster“ sėkmė buvo pagrįsta ir išskirtine tiekimo grandinės strategija, kuri sklandžiai valdė VHS ir DVD nuomos  bei prekybos užkandžiais logistiką, užtikrindama, kad populiariausi filmai, o kartu  ir užkandžiai visuomet būtų lentynose.

Žlugimo priežastys

Daugelis kaip svarbiausią šios kompanijos žlugimo priežastį sieja su srautinio perdavimo platformomis, kur pagrindinė žaidėja šiuo metu yra „Netflix“. Tačiau viskas buvo gerokai sudėtingiau, kadangi iš esmės šią kompaniją pražudė tai, kas ją ir padarė stiprią –  jos konkurentai, kurie suprato, kad klientams būtų daug patogiau filmus žiūrėti neišeinant iš namų. „Netflix“ pradėjo siūlyti videofilmų nuomos prenumeratą, kuri klientus pasiekdavo paštu.  Kol filmai keliavo paštu, ši paslauga nebuvo labai patraukli, tačiau kai ji persikėlė į internetinę erdvę, šios paslaugos populiarumas pradėjo sparčiai augti, o tradicinės nuomos kanalų mažėti. Iš esmės „Blockbuster“ nesugebėjo laiku identifikuoti besikeičiančių klientų poreikių, tai ir buvo pagrindinis nesėkmės veiksnys.

 

Tačiau buvo ir daugiau priežasčių, susijusių su tiekimo grandine:

  • Inventoriaus valdymo problemos. „Blockbuster“ tiekimo grandinė buvo optimizuota fizinei nuomai, kai tuo tarpu jų konkurentams atsargų valdyti nereikėjo, kadangi jos buvo skaitmeninės ir jas buvo galima naudoti neribotai.
  • Platus fizinių parduotuvių tinklas. „Blockbuster“ platus  fizinių parduotuvių tinklas tapo dideliu veiklos trūkumu. Operacinės išlaidos, susijusios su šių parduotuvių išlaikymu, įskaitant nuomą, komunalines paslaugas ir personalą, išsunkė išteklius, kuriuos kompanija būtų galėjusi naudoti investicijoms ir verslo modelio keitimui.

Pamokos ir rekomendacijos

„Blockbuster“ nesėkmė suteikia vertingų pamokų apie lankstumo ir inovacijų svarbą tiekimo grandinės valdyme. Norėdamos išvengti panašaus likimo, įmonės turėtų:

  1. Sukurti tiekimo grandinę, kuri galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų. Viena vertus, kompanijos, investuodamos į savo pardavimų kanalus ir logistikos tinklus, sugeba atpiginti operacijas, tačiau tuo pat metu praranda lankstumą ir tampa priklausomos nuo savo investicijų. Siekiant geriau prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, svarbu atrasti tinkamą balansą tarp savo nuosavo turto, ieškoti partnerių bei pirkti paslaugas iš išorės.
  2. Sekti technologines ir su klientais susijusias naujoves, prognozuoti, kaip tai paveiks dabartinį veiklos modelį, ir laiku atlikti reikiamus pakeitimus. „Blockbuster“ turėjo galimybę įsigyti „Netflix“ už 50 mln. USD, tačiau ja nepasinaudojo tikėdama, kad srautinės televizijos kanalas yra nišinė veikla. Jeigu kompanija būtų pasiryžusi šiai investicijai ir pertvarkiusi savo verslo modelį, ji tebegyvuotų ir šiandien.
  3. Kuriant inventoriaus valdymo sistemas, visuomet verta galvoti apie planą B. Svarbu vertinti, ar, pasikeitus situacijai, esamas modelis galės prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų poreikių ir kitų su verslu susijusių veiksnių.
  4. Laiku investuoti į skaitmeninius prekių ir paslaugų platinimo kanalus. Įvairūs pardavimo modeliai tiesiogiai klientui (angl. Direct to Consumer) įgyja vis didesnę reikšmę, o prekių, parduodamų per elektroninius kanalus, kiekiai sparčiai auga. Šių kanalų išnaudojimas yra svarbus strateginis žingsnis.
  5. Kuriant tiekimo grandinės strategiją, visuomet svarbu ją derinti su pagrindiniu kiekvienos organizacijos strateginiu tikslu – klientų poreikių patenkinimu. Daugelis  savo tiekimo grandinę optimizuoja siekdami sumažinti kaštus, tačiau visuomet svarbu įsivertinti, ar tai nepakenks klientų pirkimo patirčiai.

Išvados

„Blockbuster“ istorija mums visiems dar kartą primena, kaip svarbu nuolat vertinti verslo riziką ir gebėti transformuoti savo veiklą. Kai verslas pradeda žlugti, atsakymų, kodėl veikla nepasiteisino, ieškoma išorėje, tačiau, kaip rodo istorija, atsakymai visuomet atrandami įmonės viduje. Šiais sparčių pokyčių laikas analizuoti konkrečių įmonių sėkmių ir nesėkmių istorijas tampa ypač svarbu, kadangi istorija yra linkusi kartotis. O ir mokytis, kaip žinome, visuomet geriau iš svetimų klaidų.

Kitos naujienos:

Ką logistikos įmonės gali išmokti iš „Formulės 1“?

10.12 2025 Žinojimas = Galia
Iš pirmo žvilgsnio gali klaidinti skirtumai: viename pasaulyje – sportiniai bolidai ir trasos, kitame – kroviniai, terminalai ir maršrutai. Tačiau „Formulės 1“ lenktynės ir logistikos operacijos remiasi tais pačiais principais: komandiniu tikslumu, greitu sprendimų priėmimu ir nuolatiniu procesų tobulinimu. Lenktynių metu sėkmę lemia ne vien vairuotojo greitis, o tai, kaip sklandžiai veikia visa komanda. Vienas iš …

Kasdieniai reisai: kaip veikia „next day“ logistika

26.11 2025 HRX kokybė
„Next day“ pristatymas HRX veikloje nėra rinkodaros pažadas – tai nuosekliai suplanuotų procesų rezultatas. Nors greitą pervežimą deklaruoja daugelis logistikos paslaugų teikėjų, realiai per naktį pristatyti krovinius geba tik nedidelė jų dalis. HRX šį modelį įdiegė kaip standartinę operacijos dalį, o ne kaip išskirtinę paslaugą. Tai įmanoma dėl kryptingų investicijų į infrastruktūrą ir vidinių išteklių …

Kodėl 2026 m. pirkimų vadovai rinksis partnerius pagal vertybes, o ne kainą

20.11 2025 Tvari logistika
Ilgus metus verslo pirkimuose vyravo principas, jog pigiausias laimi. Pirkimų padalinių efektyvumas buvo matuojamas sutaupytomis išlaidomis, išderėtomis nuolaidomis ir optimizuotais kaštais. Tačiau artėjant 2026-iesiems, ši taisyklė ima trauktis į antrą planą. Vis griežtesni aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės reikalavimai, lydimi besikeičiančių klientų ir investuotojų lūkesčių, keičia pirkimų vadovų prioritetus. Žemiausia kaina nebėra vienintelė siekiamybė, vis dažniau …

HRX pradeda kasdienius reisus į ir iš Vokietijos 🇩🇪

10.11 2025 Uncategorized
HRX plečia tarptautinių maršrutų tinklą – nuo šiol siūlome kasdienius krovinių pervežimus į ir iš Vokietijos. Ši kryptis užtikrina greitą, reguliarų ir patikimą krovinių judėjimą tarp Lietuvos, Baltijos šalių ir vienos didžiausių Europos rinkų. Reguliarūs reisai leidžia įmonėms planuoti tiekimo grandines tiksliau, mažinti laukimo laiką ir efektyviau valdyti logistikos kaštus. Kasdieniai HRX reisai į Vokietiją …

Baltijos šalių logistika: vienas regionas, trys skirtingos realijos

Baltijos šalys dažnai pristatomos kaip vienas logistikos regionas, tačiau naujausi 2024-2025 m. duomenys rodo vis labiau ryškėjančius skirtumus. Lietuva išlaiko lyderystę kelių ir jūrų transporte, Latvija patiria struktūrinius iššūkius, o Estija orientuojasi į ilgalaikes investicijas ir infrastruktūros modernizaciją. Šie pokyčiai formuoja naują Baltijos transporto pusiausvyrą, kurioje Lietuva tampa pagrindiniu regiono logistikos centru. Kelių transportas: Lietuva …

Elektromobiliai sunkiojoje logistikoje: realybė ar neišvengiama transformacija Lietuvoje?

28.10 2025 Tvarumas
Sunkusis transportas sudaro reikšmingą dalį ES kelių transporto CO2 emisijų – daugiau nei ketvirtadalį.  Atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso tikslus, iki 2030 m. net 30 proc. naujų sunkvežimių turės būti nulinės emisijos. Vis daugiau Europos miestų apriboja dyzelinių transporto priemonių eismą, o kelio mokesčiai ir CO₂ emisijų prekyba tampa papildomu spaudimu logistikos sektoriui. Tačiau ar …