2025-ieji bus reikšmingų pokyčių metai logistikos sektoriuje. Brangstantis kuras, griežtėjantys tvarumo reikalavimai ir skaitmenizacija keičia tiekimo grandines. Verslai, kuriems svarbus patikimas prekių pristatymas, turės peržiūrėti savo logistikos strategijas.
Trys pagrindinės kryptys: skaitmeniniai sprendimai tampa būtinybe, tvarumo politika gali lemti papildomus kaštus, o vairuotojų trūkumas kelia pristatymo rizikas. Pasirinkus patikimus, inovatyvius logistikos partnerius, galima sumažinti veiklos trikdžius ir optimizuoti sąnaudas.
Infliacija slūgsta, bet iššūkių netrūksta
2025 m. logistikos sektoriuje išliks stiprus ekonominis ir geopolitinis neapibrėžtumas. Nors energijos ir žaliavų kainos rodo stabilizacijos ženklus, infliacija Europoje grįžta į įprastesnį lygį, tačiau geopolitinė situacija išlieka sudėtinga – karas Ukrainoje ir sankcijos Rusijai toliau keičia krovinių srautus, versdamos įmones ieškoti naujų tiekimo grandinės sprendimų.
Lietuvos transporto ir logistikos įmonės jaučia ekonominių ir geopolitinių pokyčių poveikį. Pernai rudenį Transporto inovacijų asociacijos atlikta apklausa parodė, kad 2024 m. 42 proc. sektoriaus įmonių užfiksavo pajamų augimą, tačiau tuo pačiu padidėjo ir bankroto rizikos įmonių skaičius. Tai signalizuoja, kad nors rinka rodo atsigavimo ženklus, finansinis stabilumas išlieka viena didžiausių verslo rizikų.
Geopolitiniai pokyčiai, tokie kaip besikeičiantys prekybos santykiai su Kinija ir regioniniai konfliktai, tiesiogiai veikia logistikos sektorių. Įmonės, siekdamos sumažinti rizikas, plečia tiekėjų tinklus ir investuoja į skaitmeninius sprendimus, leidžiančius greičiau reaguoti į tiekimo grandinės trikdžius. Taip pat vis daugiau dėmesio skiriama intermodaliniam transportui – geležinkelių ir kelių transporto derinimas tampa svarbia priemone didinant veiklos efektyvumą ir mažinant priklausomybę nuo tradicinių maršrutų.
Verslams, kurie naudojasi logistikos paslaugomis, svarbu užsitikrinti tiekimo grandinės patikimumą. Rinkitės partnerius, kurie investuoja į diversifikuotus tiekimo modelius, skaitmeninius sprendimus ir intermodalinius transporto sprendimus. Tai ne tik sumažins veiklos trikdžius, bet ir leis išlaikyti tiekimo grandinės efektyvumą bei kaštų kontrolę.
Technologinės inovacijos ir DI įtaka logistikai
Įmonės vis dažniau naudoja DI sprendimus maršrutams planuoti, atsargoms valdyti ir užsakymams prognozuoti. Tai leidžia greičiau reaguoti į rinkos pokyčius, mažinti sąnaudas ir išvengti brangių veiklos trikdžių. Kuo tiksliau suplanuotas maršrutas – tuo mažiau degalų sunaudojama, mažiau vėlavimų ir tuščių reisų. Paprasta matematika, kuri jau dabar padeda įmonėms taupyti milijonus.
Kita svarbi technologijų kryptis – telematikos sprendimai. Sunkvežimių sekimo sistemos leidžia realiuoju laiku matyti ne tik jų buvimo vietą, bet ir vairuotojų darbo režimą, degalų sąnaudas, net transporto priemonės techninę būklę. Tokios sistemos padeda išvengti nenumatytų gedimų, optimizuoti parką ir didinti bendrą veiklos efektyvumą. Be to, klientai tampa reiklesni – jie nori aiškiai žinoti, kur yra jų krovinys ir kada jis pasieks paskirties vietą. Skaitmeniniai sprendimai šį procesą daro skaidresnį ir labiau nuspėjamą.
Blockchain ir skaitmeninis tiekimo grandinių valdymas kol kas dar neįsitvirtino plačiu mastu, tačiau ekspertai neabejoja – tai tik laiko klausimas. Ši technologija leidžia užtikrinti duomenų saugumą, sumažinti klaidų skaičių ir automatizuoti dalį administracinės naštos. Tačiau yra viena problema – dauguma logistikos įmonių vis dar neskuba investuoti į šiuos sprendimus. Pagrindinės priežastys – didelės įdiegimo išlaidos ir sudėtinga integracija su senesnėmis sistemomis.
Klausimas ne ar, o kada šios technologijos taps rinkos standartu. Verslai, kurie jau dabar prisitaiko prie skaitmenizacijos, gali tikėtis stabilesnių tiekimo procesų, mažesnių kaštų ir geresnio paslaugų lygio savo klientams.
Tvarumas ir dekarbonizacija: neišvengiama ateitis
Europos Sąjunga transporto sektoriui kelia aiškius tikslus – mažinti CO₂ emisijas, skatinti ekologiškesnius sprendimus ir pereiti prie tvaresnių transporto priemonių. „Žaliojo kurso“ įsipareigojimai griežtėja: iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančios dujos turi būti sumažintos bent 55 proc., o iki 2050 m. – pasiektas visiškas neutralumas. Tam numatytos subsidijos, finansavimo programos ir sugriežtinti reikalavimai.
Rinka ieško sprendimų. Elektriniai sunkvežimiai, vandenilio technologijos ir suskystintos gamtinės dujos (LNG) – tai pagrindinės kryptys, kur link juda transporto sektorius. Elektriniai vilkikai jau testuojami, tačiau masinis jų naudojimas dar stringa – ribotas įkrovimo tinklas ir aukštos įsigijimo kainos stabdo spartesnę plėtrą.
LNG transportas jau dabar tampa populiarus pereinamasis variantas. Šie sunkvežimiai išmeta mažiau CO₂, tačiau išlieka priklausomi nuo iškastinio kuro. Tuo tarpu vandenilis laikomas viena perspektyviausių technologijų ateičiai, tačiau kol kas jo gamyba ir infrastruktūra dar per brangi plačiam naudojimui. Ką tai reiškia Baltijos šalių vežėjams? Teks priimti strateginius sprendimus – investuoti į alternatyvius degalus dabar ar laukti geresnių sąlygų ateityje.
Verslai turėtų įvertinti, kaip jų logistikos partneriai ruošiasi šiems pokyčiams. Ar tiekėjai investuoja į ekologiškas alternatyvas? Ar jų transporto parkas atitiks būsimas tvarumo normas? Tai klausimai, kurie turės įtakos tiekimo grandinės stabilumui ir kaštams artimiausiais metais.
Ne visos įmonės gali iš karto pereiti prie elektrifikacijos, tačiau yra kitų sprendimų: maršrutų optimizavimas, mažesnis tuščių reisų skaičius ir ekonomiškesni sunkvežimiai jau dabar leidžia mažinti išlaidas ir emisijas. Be to, skaidri CO₂ apskaita ir atsinaujinančių išteklių naudojimas gali tapti konkurenciniu pranašumu.
Tvarumas logistikos sektoriuje jau nėra pasirinkimas – tai būtinybė. Verslai, kurie dabar priima sprendimus šioje srityje, ne tik išvengs didesnių mokesčių ateityje, bet ir įgyja strateginį pranašumą rinkoje.
Vairuotojų trūkumas tampa verslo stabdžiu
Vairuotojų trūkumas logistikos sektoriuje tampa vis opesnis. Šiuo metu apie 85 proc. Lietuvos tarptautinio kelių transporto vairuotojų sudaro trečiųjų šalių piliečiai, daugiausia iš Ukrainos, Baltarusijos ir Uzbekistano. Tačiau net ir su tokiu įdarbinimo mastu problema neišsprendžiama – kvalifikuotų vairuotojų vis tiek trūksta.
Dėl šios priežasties įmonės pradeda žvalgytis dar toliau, siekdamos pritraukti darbuotojų iš kitų regionų, tokių kaip Pietryčių Azija ar Afrika. Tačiau šis procesas susiduria su papildomais iššūkiais: sudėtingesnėmis įdarbinimo procedūromis, kultūriniais skirtumais ir kalbos barjerais. Be to, Lietuvos įstatymai reikalauja, kad viešojo transporto vairuotojai mokėtų lietuvių kalbą bent A2 lygiu, kas apsunkina užsieniečių įdarbinimą.
Įmonės jau ieško sprendimų. Vienas jų – darbo sąlygų gerinimas. Konkuruoti vien didesniais atlyginimais tampa sudėtinga, todėl vis daugiau vežėjų siūlo geresnes darbo ir poilsio sąlygas, lankstesnius grafikus bei investuoja į vairuotojų mokymus. Tačiau net ir tai negarantuoja, kad darbuotojų pakaks.
Kitas kelias – technologijos. Automatizuoti sprendimai leidžia optimizuoti maršrutus, mažinti žmogiškųjų išteklių poreikį ir efektyviau išnaudoti turimus resursus. Kai kurios įmonės diegia pagalbines vairavimo sistemas, kurios mažina vairuotojų krūvį, o ateityje svarstoma ir apie dalinę autonominių sunkvežimių integraciją. Vis dėlto, visiškai automatizuotas transportas dar nėra realus sprendimas, todėl artimiausiais metais pagrindinis klausimas išliks tas pats – kur rasti žmonių?
Vairuotojų trūkumas didina pristatymo kaštus ir riziką. Verslams svarbu įvertinti logistikos partnerių gebėjimą spręsti šią problemą, investuojant į darbo sąlygų gerinimą, skaitmeninius planavimo įrankius ir automatizuotas sistemas.
Maršrutų optimizacija, pusiau autonominiai sunkvežimiai ir efektyvesnis resursų valdymas jau tampa būtinybe. Patikimi tiekėjai, diegiantys šias inovacijas, užtikrina stabilesnį prekių tiekimą ir konkurencinį pranašumą rinkoje.
Išvados ir rekomendacijos verslui
2025 m. verslams, kurie priklauso nuo logistikos paslaugų, svarbiausia bus užtikrinti tiekimo grandinės stabilumą, efektyvų kaštų valdymą ir gebėjimą prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų. Skaitmenizacija tampa ne pasirinkimu, o būtinybe – logistikos partneriai, investuojantys į DI, telematiką ir automatizuotus sprendimus, leidžia tiksliau prognozuoti užsakymus, optimizuoti maršrutus ir mažinti tiekimo trikdžių riziką. Tvarumo reikalavimai griežtėja, todėl verta rinktis partnerius, kurie diegia mažiau taršius transporto sprendimus ir optimizuoja veiklos procesus, siekdami ne tik sumažinti emisijas, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje mažinti kaštus.
Vairuotojų trūkumas didina tiekimo rizikas, todėl bendradarbiavimas su logistikos įmonėmis, kurios investuoja į darbo sąlygų gerinimą, resursų optimizaciją ir pusiau autonominius sprendimus, tampa svarbus tiekimo patikimumui užtikrinti. Geopolitinė situacija išlieka nestabili, todėl tiekimo grandinės diversifikacija, alternatyvių transporto maršrutų vertinimas ir sandėliavimo strategijos gali padėti išvengti veiklos sutrikimų ir nenumatytų kaštų.
Verslai, kurie aktyviai vertina savo logistikos partnerių technologinį pasirengimą, tvarumo strategijas ir tiekimo grandinės valdymo efektyvumą, turės didesnį konkurencinį pranašumą. Priimti sprendimai dabar lems tiekimo patikimumą, veiklos kaštus ir galimybę prisitaikyti prie rinkos pokyčių ateityje.
