Logistikos sektorius – vienas jautriausių ekonomikos barometrų, o jo kaštai stabiliai auga. Degalų kainos išlieka nepastovios, CO2 mokesčiai nuosekliai didėja, darbuotojų trūkumas verčia kelti atlyginimus. Prie šios grandinės prisideda geopolitinė įtampa, infliaciniai spaudimai ir griežtėjantys reguliavimo reikalavimai. Visa tai sudaro kaštų spiralę, iš kurios greito išėjimo kol kas nematyti.
Kol kiti sektoriai kalba apie stabilumą ar net kainų mažėjimą, logistika tokios prabangos neturi. Bet ką tai reiškia verslams, kurie kasdien priklauso nuo krovinio judėjimo? Ir svarbiausia – kaip neprarasti konkurencingumo, kai transporto sąskaitos vis auga?
Degalai – augančių sąnaudų veiksnys
Per pastaruosius kelerius metus dyzelino kainos išaugo daugiau nei 50 proc. Tai nėra tik rinkos svyravimų padarinys – situaciją stipriai veikia reguliaciniai sprendimai. Nuo 2025 m. Lietuvoje taikomas CO2 akcizas, kuris prie litro kainos prideda dar apie 16 centų. 2027 m. planuojama įvesti ES taršos leidimų sistemą, pagal kurią kelių transporto įmonės mokės už kiekvieną išmetamą CO2 kilogramą.
Be to, iki 2030 m. planuojamas nuoseklus degalų akcizo didinimas Lietuvoje. Tai reiškia, kad net ir be pasaulinių kainų svyravimų, degalai išliks brangūs. Reaguodamos į tai, transporto įmonės taiko vadinamąsias degalų priemokas – jos automatiškai pritaikomos pagal degalų kainų pokyčius. Todėl net ir nedidelis pabrangimas greitai atsispindi galutinėje paslaugų kainoje. Verslui belieka rinktis logistikos partnerius, kurie šiuos svyravimus moka efektyviai suvaldyti.
Vairuotojų stygius
Vairuotojų trūkumas – viena skaudžiausių temų Lietuvos logistikos sektoriuje. Šiuo metu šalyje trūksta per 10 tūkst. vilkikų vairuotojų, o šis deficitas nemažėja jau ne vienerius metus. Problema gilėja: didelė dalis dabartinių vairuotojų artėja prie pensinio amžiaus, o jaunesni šią profesiją renkasi vis rečiau. Priežastys – ilgos komandiruotės, sudėtingos darbo sąlygos, atsakomybė ir mažėjantis darbo prestižas.
Situaciją dar labiau komplikuoja ES Mobilumo paketo reikalavimai: tarptautinio transporto įmonės privalo reguliariai grąžinti vairuotojus į jų registracijos šalį. Tai reiškia, kad tam pačiam reisų kiekiui atlikti reikia turėti didesnį vairuotojų rezervą – paprastai vienam vilkikui tenka du ar net trys vairuotojai.
Kaip alternatyva dažnai pasirenkami darbuotojai iš trečiųjų šalių (Ukrainos, Baltarusijos, Centrinės Azijos), tačiau šiai galimybei kelią dažnai pastoja kvotos, kurios išnaudojamos dar neįpusėjus metams.
Trumpai tariant – darbo jėgos kaštai logistikoje auga ne todėl, kad įmonės nori permokėti, o todėl, kad kitaip – neišgyventų.
Sandėlių sąnaudos, technika ir infliacijos šešėlis
Nors energijos kainos šiek tiek nusistovėjo, jos išliko aukštesnės nei prieškrizinės. Šildymas, elektra, logistikos parkų nuoma vis dar brangūs. Nauji vilkikai – ekonomiškesni, bet ir brangesni. Įmonės vis dažniau renkasi investuoti į kokybę – atnaujina techniką, kad išlaikytų efektyvumą, mažintų kuro sąnaudas ir taršą.
Tuo pat metu tenka mokėti ir didesnes palūkanas už technikos lizingą, todėl svarbu planuoti ne tik eksploatacinius, bet ir finansinius kaštus.
Misija įmanoma: kaip suvaldyti augančius kaštus
1. Naujas, ekonomiškas autoparkas
Dauguma pažangių logistikos įmonių investuoja į Euro 6 ir naujesnius vilkikus, kurie pasižymi mažesnėmis degalų sąnaudomis ir mažesne tarša. Tai ne tik padeda atitikti griežtėjančius reikalavimus, bet ir tiesiogiai sumažina sąnaudas. Be to, kai kurios įmonės pereina prie alternatyvių degalų -pavyzdžiui, naudoja suskystintas gamtines dujas (LNG) ar hibridinius sprendimus. Nors pradinis tokių sprendimų įsigijimo kaštas yra didesnis, ilgalaikėje perspektyvoje jie atsiperka per mažesnes eksploatacijos išlaidas.
2. Telematikos sistemos ir duomenų analizė
Šiuolaikiniai vilkikai aprūpinami telemetrijos įranga, kuri leidžia stebėti degalų sąnaudas, techninę būklę, vairuotojo vairavimo stilių. Surinkti duomenys padeda ne tik taupyti iki 10 proc. degalų, bet ir planuoti techninę priežiūrą taip, kad būtų išvengta nenumatytų gedimų. Be to, nuolatinis vairuotojų elgsenos stebėjimas skatina saugesnį, efektyvesnį vairavimą.
3. Maršrutų planavimo algoritmai
Kuo mažiau tuščių kilometrų – tuo efektyvesnė logistika. Išmanios maršrutų planavimo sistemos analizuoja užsakymus, transporto priemonių užimtumą, eismo srautus ir net degalų kainas skirtingose šalyse, kad parinktų optimaliausią maršrutą. Taip sutrumpinamas pristatymo laikas, sumažėja sąnaudos ir aplinkos tarša.
4. Sandėlių automatizavimas
Sandėlių valdymo sistemos (WMS), automatizuoti konvejeriai, rūšiavimo linijos ir net robotai – visa tai jau realybė daugelyje modernių logistikos centrų. Tokie sprendimai leidžia vienam darbuotojui aptarnauti gerokai daugiau užsakymų per trumpesnį laiką, mažina žmogiškųjų klaidų tikimybę ir leidžia lanksčiau reaguoti į paklausos svyravimus.
5. LEAN mąstysena ir procesų tobulinimas
LEAN metodikos logistikos srityje reiškia ne tik procesų „apkarpymą“, bet ir sisteminį požiūrį į veiklos efektyvumą. Tai gali būti perteklinių veiksmų atsisakymas sandėliuose, optimizuotas dokumentų valdymas ar veiklos analizė pagal nuolat stebimus KPI. Tokia kultūra padeda ne tik mažinti kaštus, bet ir gerinti paslaugų kokybę bei klientų patirtį.
Logistikos paslaugų kainos mažėti nežada – tai realybė. Tačiau protingi logistikos partneriai investuoja į efektyvumą, o tai reiškia daugiau kontrolės, mažiau staigmenų. Ir, svarbiausia – kokybišką, prognozuojamą paslaugą. Jei jūsų tiekimo grandinėje viskas brangsta, pirmiausia verta pasitikrinti, kas ją valdo ir ar tikrai efektyviai.
