Šiuo metu viena pagrindinių aptarinėjamų temų ir dažniausiai įmonių investicijų sulaukianti sritis – tiekimo grandinės atsparumo (angl. resilience) didinimas. Vis daugiau įmonių domisi šia tema, kadangi dėl politinio nestabilumo ir karų pasaulyje vis rizikingiau pasikliauti efektyvios tiekimo grandinės strategijomis. Nors tiekimo grandinės atsparumo nauda yra milžiniška, tačiau ši strategija pasižymi kompleksiškumu, o jos įgyvendinimas yra brangus, todėl mažos ir vidutinės kompanijos ne visuomet ryžtasi investuosi. Straipsnyje pasidalinsime informacija apie šią strategiją, aptarsime, kuo ji pasižymi ir kokią naudą atneša bei nuo ko reikia pradėti, norint didinti tiekimo grandinės atsparumą.
Kuo pasižymi atspari tiekimo grandinės strategija?
Tiekimo grandinės atsparumas – tai konkrečios įmonės tiekimo grandinės arba grandinių gebėjimas atlaikyti įvairias nenumatytas situacijas (pvz., pandemija, nestabili politinė situacija, karai, stichinės nelaimės ir kt.), kad nebūtų pakenkta įmonės pajamoms, sąnaudoms ir nenukentėtų klientų aptarnavimo kokybė.
Atspari tiekimo grandinė ne tik padeda veiksmingai reaguoti į radikalius ekonominius, technologinius ir rinkos pokyčius, bet ir leidžia įmonėms įgyti pranašumą, kurį konkurentams būna sunku nukopijuoti.
Svarbu paminėti, kad tiekimo grandinės atsparumas nėra pigi verslo iniciatyva, kadangi reikia sukurti naujus procesus, suburti papildomą kolektyvą, atrasti įvairius tiekimo grandinių modelius ir investuoti į technologijas. O svarbiausia, reikia atsispirti pagundai nuolatos ieškoti pigiausios galimybės arba neskirti dėmesio rizikos valdymui (tai visuomet yra pigiau), priešingai, ši strategija kaip tik akcentuoja rizikos valdymą ir lankstumą, kai įmonė patiria nenumatytus iššūkius. Kitaip sakant, dažnai šios strategijos atsiperkamumas pasimato tik tuomet, kai dėl vienokių ar kitokių situacijų įmonės, kurios vadovaujasi šiuo principu, geba tęsti veiklą pelningai, kai tuo tarpu konkurentai jos vystyti nebegali ir praranda pelno dalį ar netgi klientus.
Geras tiekimo atsparumo atsiperkamumo pavyzdys yra „Toyota“. Kai 2021 m. prasidėjo mikroschemų krizė, beveik visi automobilių gamintojai nuo pat pirmų dienų nebegalėjo vykdyti gamybos ir taip prarado milijardus. Tuo tarpu „Toyota“ iš anksto pasirūpino mikroschemų atsargomis, jų užteko net aštuoniems mėnesiams ir 2021 m. pirmą kartą nuo 1931 m. užėmė pirmąją vietą tarp automobilių gamintojų.
Nuo ko įmonės turėtų pradėti, siekdamos didinti tiekimo grandinės atsparumą?
Pasidalinsime keletu patarimų, kokių veiksmų pirmiausia reikėtų imtis, siekiant didinti tiekimo grandinės atsparumą. Sąrašas nėra baigtinis ir kiekviena sritis gali turėti papildomų pozicijų, atsižvelgiant į įmonės veiklos kryptį, dydį ir operacijų kompleksiškumą.
Bendro operacinio padalinio sukūrimas ir integravimas į organizaciją
Pirmas žingsnis. Kiekviena organizacija, planuojanti didinti tiekimo grandinės atsparumą, norėdama greitinti komunikaciją tarp padalinių, tiekėjų ir logistikos, privalo susikurti operacijų komunikacijos centrą. Taip galėsite greičiau priimti sprendimus bei geriau suprasite, kuria linkme juda žaliavų ir pardavimų rinkos. Šio centro komandos uždavinys – surinkti visą informaciją, ieškoti būdų, kaip proaktyviai išvengti probleminių situacijų arba ieškoti būdų, kaip jas įveikti kuo greičiau. Šio centro veikla galėtų būti suskirstyta į tris kategorijas: operacijų valdymas, iniciatyvus sprendimų priėmimas ir išankstinis įspėjimas (prieš atsitinkant nenumatytoms situacijoms, pavyzdžiui, žymiai kylantys žaliavų, logistikos kaštai, sankcijos ir kt.).
Šio centro pagrindinė veikla – stebėti, kas vyksta rinkoje, analizuoti politinę, ekonominę aplinką, bendrauti su tiekėjais ir kitais paslaugų teikėjais ir prognozuoti, kaip vienokios ar kitokios situacijos galėtų paveikti įmonės operacijas, savikainą bei įmonės veiklos tęstinumą. Ir tuomet, turint šią informaciją, ieškoti būdų, kaip optimaliai suvaldyti šias situacijas.
Iš naujo įsivertinkite „Justi in time“ atsargų valdymo modelius ir tiekėjus
Pasaulis, kurį pažinojome iki pandemijos ir karo, gali ir negrįžti. Šiuo metu, stebint didėjančią poliarizaciją tarp požiūrių bei valstybių ir papildomai pasaulio žemėlapiuose atsirandančius karštuosius taškus, kompanijos, siekiančios užtikrinti gamybos tęstinumą ir teisinių reglamentų laikymąsi, privalo iš naujo įsivertinti savo inventoriaus valdymo praktikas ir siekti geriau suprasti ne tik pirmųjų tiekėjų tiekimo grandines, tačiau ir antrųjų bei trečiųjų. Tik turint visą informaciją, galima priimti tinkamus sprendimus ir greičiau reaguoti į pokyčius. Pavyzdžiui, jeigu žinote, kad jūsų tiekėjas, tarkime, Vokietijoje yra priklausomas nuo žaliavų iš Izraelio, o jūs neturite alternatyvų, vadinasi, jums pravartu palaikyti didesnius šių žaliavų likučius. Vadovaujantis šiuo principu, vertėtų peržiūrėti „Just in time“ atsargas ir iš naujo įsivertinti saugumą užtikrinantį reikalingų atsargų kiekį (angl. Safety stock).
Nuolatos atlikite „O kas būtų, jei“ scenarijų (angl. What if scenarios) analizę
Norint tinkamai pasiruošti, būtina išanalizuoti įvairius scenarijus, tuomet, atsitikus nenumatytoms situacijos, jūs galėsite greičiau pasirinkti tinkamą variantą. Galėtumėte įsivertinti situacijas, jei reikėtų pakeisti tiekėjus, kokią įtaką tai turėtų jūsų įmonės savikainai. Pravartu šią analizę atlikti ir su įvairiomis logistinėmis operacijomis, pavyzdžiui, kaip keistųsi produkto savikaina, jeigu vietoje geležinkelių transporto pasirinktumėme gabenimo keliais variantą. Atlikę šias analizes, jūs geriau suprasite, kurie tiekėjai arba pirkimų ir pardavimo lokacijos yra rizikingesnės. Susikūrę ir apsirašę scenarijus bei veikimo pagal kiekvieno iš šių situacijų planus, jūs galėsite greičiau priimti teisingus sprendimus, šiems scenarijams pasitvirtinus.
Kaip suskaičiuoti ROI?
Kai kalbama apie tiekimo grandinės atsparumą, organizacijų vadovai dažnai vertina tik tai, kaip šie sprendimai dabar veikia pelningumą, tačiau nevertina ilgesnės perspektyvos bei visų aspektų. Siekiant tinkamai įsivertinti atsiperkamumą, taip pat būtina atkreipti dėmesį į šias sritis:
- Žaliavų ir logistikos paslaugų išlaidos. Įvairūs netikėtumai rinkoje dažnai labai išaugina logistikos ir žaliavų kainas.
- Prarastus pardavimus ir rinkos dalį. Tos kompanijos, kurios dėl drastiškai pasikeitusios situacijos praranda tiekėjus arba ilgai laukia, kol bus atvežtos žaliavos, praranda pardavimus ir ilgainiui netenka rinkos dalies.
- Prarasti klientai. Jeigu prekės ir produktai dėl įvairių tiekimo grandinės sutrūkinėjimų klientams pristatomi vėliau, pasitaiko situacijų, kad klientai tokius tiekėjus palieka.
- Prarastas verslas. Dėl netinkamo tiekėjų valdymo, pavyzdžiui, neužtikrinant tvarumo reikalavimų, dirbant su sankcionuotais tiekėjais ar neturint galimybių pakeisti tiekėją, gali būti suduotas milžiniškas smūgis įmonės reputacijai, o kai kuriais atvejais verslas net prarandamas.
Taigi, apibendrinant galima pasakyti, kad tiekimo grandinės atsparumas šiuo metu tampa labai svarbus. Tai nėra pigi investicija, kadangi reikia samdyti papildomą komandą, kurti naujas sistemas, investuoti, todėl dažnai priimamas sprendimas nekeisti nieko. O tai gali tapti didžiule klaida, kadangi, siekiant įsivertinti investicijų atsiperkamumą, svarbu atlikit istorinių duomenų analizę, žinoti, kiek vertas klientas, kiek verti prarasti pardavimai ir kiek bendrai vertas jūsų verslas. Tik žinodami, kokia suma susidaro trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, galėsite įsivertinti, ar jūsų organizacijai reikia investuoti į tiekimo grandinės atsparumo didinimą.
