Tvarumas daugeliui iš mūsų asocijuojasi su mažiau taršia transporto priemone ar tvaresniu rūbu. Kai kas mano, kad to ir užtenka. Ar tikrai? Ekspertai teigia, kad ne. Pasak jų, jau esame pasiekę tokią ribą, kad, norint išvengti tragiškų pasekmių, mums visiems reikės imtis drastiškų priemonių, įskaitant ir gyvenimo būdo, prie kurio esame visi pripratę, keitimo. Straipsnyje apžvelgsime dabartinę situaciją ir pasidalinsime ekspertų išvadomis, ko reikia, kad pasaulis galėtų vadintis tvariu.
Dabartinė klimato kaitos situacija
Per ilgą evoliuciją žmonija jau patyrė klimato kaitą ir reagavo įvairiomis prisitaikymo formomis. Tačiau šiandieninis klimato iššūkis skiriasi dviem svarbiais aspektais. Pirma, tai vyksta daug greičiau nei bet kada anksčiau. Antra, klimato rizika didėja dėl nusistovėjusių ir sudėtingų sistemų, įskaitant tai, kur ir kaip auginami pasėliai, statomi miestai, gaminamos prekės ir teikiamos paslaugos, organizuojamos tiekimo grandinės ir vykdoma kita ekonominė veikla. Tokios sistemos buvo sukurtos remiantis prielaida, kad klimatas yra stabilus, tačiau matome, kad tai netiesa.
Naujausiose Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitose pateikiamas niūrus vaizdas: pasaulinė temperatūra, lyginant su iki pramoninio laikotarpio lygiu, pakilo maždaug 1,2 laipsnio Celsijaus ir priartėjo prie kritinės 1,5 laipsnio ribos, kurią peržengus gali kilti įvairios klimato katastrofos, o pokytis tapti negrįžtamu. 2023 m. tęsėsi nerimą kelianti tendencija – rekordinės karščio bangos, siaučiantys laukiniai gaisrai ir tirpstantys ledynai poliariniuose regionuose.
Su kokiais sunkumais susiduriama moderniame pasaulyje?
Nors tvarumo priemonių diegimo skubumas aiškus, kelias į jo įgyvendinimą yra kupinas iššūkių. Politiniai, ekonominiai ir kultūriniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį priimant ir įgyvendinant aplinkos politiką. Pavyzdžiui, tokios šalys kaip Indija susiduria su unikaliais iššūkiais dėl besivystančios ekonomikos ir sparčios industrializacijos. Taip atsiranda konfliktas tarp ekonomikos augimo ir aplinkos tvarumo.
Be to, šalyse, kurios atsilieka nuo išsivysčiusių, tokia politika, kaip anglies dioksido mokestis ar mėsos vartojimo apribojimai, gali susidurti su gyventojų pasipriešinimu. Pasaulinė ekonominė padėties ir prioritetų įvairovė apsunkina tarptautinį bendradarbiavimą. Išsivysčiusios šalys gali siekti agresyvios klimato politikos, kurią besivystančios šalys laiko kliūtimi savo augimui ir vystymuisi.
Kita reikšminga kliūtis yra galingų lobistų daroma įtaka. Pavyzdžiui, iškastinio kuro pramonė yra suinteresuota atidėti perėjimą prie atsinaujinančios energijos. Jų ekonominė įtaka leidžia jiems daryti didelį poveikį priimant politinius sprendimus, dažnai verčiant juos priimti ne tokius griežtus aplinkosaugos reglamentus
Kitas svarbus faktas yra susijęs su finansais. Skaičiavimų ir nuomonių yra įvairių. Pasak Pasaulio ekonomikos forumo (angl. World Economic Forum), konservatyviais skaičiavimais šiuo metu reikia 2 trln. USD kasmet, šis skaičius iki 2030 m. turėtų pasiekti 5 trln. USD kasmet. Radikalesniu skaičiavimu reikės apie 9 trln. USD kasmet nuo dabar iki 2050 m. Ir vienu, ir kitu atveju tai milžiniškos sumos, o mechanizmai, kaip visa tai bus įgyvendinama, dar nėra iki galo atrasti.
Kokių priemonių reikės imtis?
Atsižvelgiant į išvardintus sunkumus, daugelis aplinkosaugos specialistų mano, kad yra daug šansų, jog greitai susitarti dėl palaipsninio taršos mažinimo nepavyks. Todėl, tikėtina, kad teks gesinti gaisrus įvairiomis net ir drastiškomis priemonėmis. Yra manančių, kad mes jau pavėlavome ir kad tos priemonės turės atsirasti netolimoje ateityje. Pasidalinsime nuomone apie keletą griežtų priemonių, kurių galime sulaukti ateityje ir kurios turės milžinišką įtaką mūsų gyvenimo būdui.
Nedelsiant uždrausti naujus su iškastiniu kuru susijusius projektus
Siekiant sumažinti anglies dvideginio išmetimą, gali būti žengtas drastiškas žingsnis, kuomet visi nauji iškastinio kuro projektai, įskaitant žvalgymą, gavybą, statybinių medžiagų gamybą ir kt., būtų uždrausti. Nors šiuo metu tai atrodo kaip fantastika, bet, tikėtina, kai bus pakankamai išvystyta žalioji energetika, kažkuriuo metu tai įvyks.
Visuotinis anglies dioksido mokestis
Nors Europa jau kuris laikas moka už taršą, tačiau kitos šalys šioje srityje vis dar atsilieka. Žinoma, tokia padėtis iškreipia rinką, tam tikras šalis ir regionus verčiant nekonkurencingais. Tai irgi turėtų pasikeisti. Vienas iš būdų – sukurti visuotinį anglies dioksido mokestį, kuris atspindėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos aplinkai sąnaudas. Toks sprendimas paskatintų įmones ir asmenis mažinti anglies pėdsaką.
Kelionių taršiomis priemonėmis ribojimas
Yra manančių, kad net ir visuotinai perėjus prie elektra varomų transporto priemonių, siekiant suvaldyti klimato taršą, to nepakaks. Todėl reikia tikėtis, kad mes ateityje iš esmės turėsime peržiūrėti, kaip ir kur keliauja žmonės. Gali atsirasti įvairūs ribojimai taršioms transporto priemonėms (įskaitant elektromobilius, elektrinius lėktuvus) arba jie bus apmokestinti taip, kad didžioji dauguma populiacijos jais naudosis tik išimtinais atvejais. Kad ši priemonė taptų įgyvendinama, didieji miestai turėtų sukurti zonas be automobilių, būtų skatinama vaikščioti pėsčiomis, važinėti dviračiais ir naudotis viešuoju transportu. Taip pat ateities miestai privalės būti kuriami taip, kad reikėtų kuo mažiau keliauti ir teršti aplinką.
Griežtos mėsos ir kitų taršių prekių vartojimo taisyklės
Mėsos pramonė yra pagrindinis metano, stiprių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, šaltinis. Ne mažiau už taršą atsakinga ir rūbų, buitinės technikos bei kiti į vartotojų poreikius orientuoti sektoriai. Tikėtina, kad šiose srityse ateityje taip pat sulauksime ribojimų, kurie bus vieni skausmingiausių, kadangi vers keisti mūsų vartojimo įpročius. Kitaip tariant, daug šansų, kad ateityje, siekiant suvaldyti klimato kaitą, mums visiems reikės mėsą valgyti rečiau, o telefonų ir kitos buitinės technikos spartus keitimas į naujus taip pat turės mažėti.
Išvados
Suprantama, kad šiuo straipsniu nenorime visų gąsdinti. Gal ateitis nebus tokia niūri ir mums nereikės priimti visų aptartų ir netgi griežtesnių priemonių. Aišku viena, kad su klimato kaitos kontrole jau pavėlavome, todėl dabar reikia priimti tam tikrus sprendimus. Jeigu tai padarysime nedelsdami, tikėtina, kad kai kurių aptartų ribojimų pavyks išvengti.
