Ar susimąstėte, kad net keletas žymiausių įmonių bankrotų buvo susiję su faktu, kad bendrovės negalėjo pritaikyti savo tiekimo grandinės strategijų prie pasikeitusios konkurencinės aplinkos. Kadangi istoriniai įvykiai yra geriausi mokytojai, pradedame naują straipsnių ciklą, kuriame nagrinėsime žymiausių įmonių veiklą ir jų klaidas, susijusias su tiekimo grandinės valdymu bei pateiksime patarimų, kaip šios lemties verslai būtų galėję išvengti. Šiandien papasakosime apie žinomą įmonę „Kodak“.
„Kodak“ ir praleistos galimybės
Didžiąją XX a. dalį „Kodak“ buvo fotografijos sinonimas. Savo veiklos piko metu „Kodak“ ne tik dominavo rinkoje – ji ją sukūrė. Ši kompanija veiklą pradėjo 1888 m. George’o Eastmano įkurta „Kodak“ iš sudėtingo ir brangaus hobio fotografiją pavertė prieinama pramoga visiems. G. Eastmanas, pristatydamas fotoaparatą „Kodak“, pasakė: „Jūs paspausite mygtuką, visa kita padarysime mes“. Įmonė supaprastino fotografavimo procesą, o fotoaparatu galėjo patogiai naudotis visi. Šis žingsnis buvo vienas iš daugelio, įtvirtinusių „Kodak“, kaip rinkos lyderės, poziciją. Beje, kompanijos istorija pasižymi ir daugeliu kitų novatoriškų išradimų. Ji pristatė ir fotoaparatą „Brownie“, visiems įperkamą, lengvai naudojamą, padėjusį fotografijai populiarėti pasaulyje. Tai buvo komercinė sėkmė ir „Kodak“ tapo populiariu prekės ženklu, o vėliau – spalvotos fotografijos standartu.
Įmonės gaminių asortimentas – nuo aukštos kokybės profesionalių juostų iki patogių nukreipimo ir fotografavimo kamerų – užtikrino, kad „Kodak“ galėtų užimti didelę rinkos dalį. XX a. viduryje „Kodak“ buvo vienas iš labiausiai atpažįstamų prekių ženklų pasaulyje. Geltonos ir raudonos spalvos logotipas tapo fotografijos kokybės ir patikimumo simboliu. „Kodak“ išplėtė savo veiklą visame pasaulyje: įkūrė gamybos įmones, platinimo tinklus ir išplėtė mažmeninės prekybos partnerystes. Šis pasaulinis pasiekiamumas leido „Kodak“ patekti į besivystančias rinkas ir išlaikyti lyderio poziciją. Savo piko metu „Kodak“ kontroliavo apie 90% JAV filmų rinkos.
Tiekimo grandinės klaidos
Nagrinėdami „Kodak“ nesėkmės istoriją, daugelis analitikų akcentuoja faktą, kad kompanija nesugebėjo laiku numatyti skaitmeninės eros svarbos ir nespėjo įšokti į šį traukinį. Tai, žinoma, buvo viena iš priežasčių, tačiau ne mažiau svarbu paminėti ir kitą įmonės klaidą, siejamą su šios kompanijos tiekimo grandinės strategija.
„Kodak“ tiekimo grandinės strategija buvo orientuota į tradicinius foto juostelių gaminius. Tai sudarė sudėtingą tiekėjų tinklą, gamybos įmones ir platinimo kanalus, pritaikytus filmų gamybai ir perdirbimui. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir 2000-ųjų pradžioje, įsibėgėjus skaitmeninei fotografijai, įsitvirtinusi „Kodak“ tiekimo grandinė tapo didele kliūtimi. Nelanksti infrastruktūra, nes „Kodak“ daug investavo į patalpas ir įrangą, sukurtą specialiai filmų gamybai. Šių išteklių perkėlimas į skaitmeninius produktus pareikalavo daug laiko ir kapitalo, o tai „Kodak“ darė per lėtai.
Ne mažiau iššūkių kėlė ir santykiai su tiekėjais. Ilgamečiai ryšiai, siejami su foto juostų komponentų tiekėjais, lėmė, kad perėjimas prie naujų skaitmeninių technologijų komponentų tiekėjų buvo sudėtingas ir brangus.
Atsargų valdymas – tai dar viena sritis, kėlusi iššūkių. „Kodak“ atsargų sistemos buvo optimizuotos filmų produktams, todėl valdyti skaitmeninių produktų atsargas jai buvo sudėtinga. Dėl to atsirado perteklinių, pasenusių produktų ir per mažai naujų skaitmeninių gaminių. Platinimo kanalai, kaip ir kitos tikimo grandinės dalys, buvo optimizuoti ankstesnei veiklai, įskaitant mažmeninės prekybos partnerystę, pvz., nuotraukų ryškinimą. Šių kanalų pritaikymas skaitmeniniams produktams nebuvo greitai įgyvendintas.
Kas galėjo padėti „Kodak“?
Pirmiausia, strateginiai tiekimo grandinės optimizavimo pakeitimai. Siekdama susidoroti su konkurencija ir prisitaikyti prie greitai kintančios rinkos, „Kodak“ galėjo įgyvendinti keletą pagrindinių tiekimo grandinės strategijos pakeitimų.
Tiekimo grandinės lankstumo didinimas
Ne veltui sakoma – rizikinga visus kiaušinius laikyti viename krepšelyje. „Kodak“ turėjo diversifikuoti savo tiekimo grandinę, kad ji būtų lankstesnė ir gebėtų greičiau prisitaikyti prie pokyčių. Tai reiškia priklausomybės nuo filmų tiekėjų mažinimą ir skaitmeninių technologijų tiekėjų įtraukimą. Užmezgus partnerystę su pagrindiniais skaitmeninių komponentų pramonės veikėjais, perėjimas būtų buvęs sklandesnis. Taip pat, nustoti ir toliau investuoti į tendencijų neatitinkančią infrastruktūrą, o lėšas nukreipti į skaitmeninės gamybos galimybes. Pvz., turimų įrenginių pertvarkymą arba naujų, pritaikytų skaitmeninių produktų linijoms, statybą, taip sumažinant skaitmeninių fotoaparatų ir jų priedų pateikimo į rinką laiką.
Platinimo kanalų pertvarkymas
„Kodak“ platinimo strategijai reikėjo visiškos pertvarkos, kad ji atitiktų skaitmeninį amžių. Kompanija turėjo laiku suprasti, kad fizinių parduotuvių poreikis šiame segmente sparčiai mažės. Tad reikėjo laiku pradėti prekybą per elektroninės prekybos platformas arba kurti asmenines elektronines parduotuves.
Reagavimas į rinką
Dar vienas svarbus momentas, kuris apibendrina visus išvardintus pokyčius, yra tai, kad „Kodak“ tiekimo grandinė turėjo labiau reaguoti į rinkos tendencijas ir vartotojų pageidavimus. Tam reikėjo pertvarkyti veiklą nuo pasiūla grįsto modelio prie paklausa pagrįsto planavimo modelio. Šio modelio esmė – klientų įžvalgos ir rinkos analizė lemia gamybos ir platinimo sprendimus. Kad šis modelis būtų veiksmingas, įmonės turi kurti informacijos, klientų ir verslo tendencijų analizės centrus.
Išvados
„Kodak“ nesugebėjo pritaikyti savo tiekimo grandinės strategijos prie pasikeitusios rinkos, todėl nebegalėjo konkuruoti su besikuriančiomis skaitmeninės fotografijos įmonėmis. Nepertvarkydama savo tiekimo grandinės, kad palaikytų skaitmeninę transformaciją, „Kodak“ praleido svarbias galimybes išlaikyti savo poziciją rinkoje. Įmonės, kurios proaktyviai vertina savo veiklą, privalo suprasti, kad lanksčios ir atsparios tiekimo grandinės strategijos bus svarbios ir ateityje. Mokydamosi iš „Kodak“ klaidų, įmonės šiandien gali geriau pasiruošti technologiniams pokyčiams ir užtikrinti, kad jų tiekimo grandinės būtų atsparios ir laiku reaguotų į rinkos pokyčius.
