Nustatykite regioną: Lithuania

Finland

English Suomi

Estonia

English Estonian

Latvia

English Latvian

Lithuania

English Lithuanian

Poland

English Polish

Sweden

English Svenska

Žymiausi bankrotai: „Blockbuster“ kelias į užmarštį

„Blockbuster“, didžiausias vaizdajuosčių nuomos paslaugų prekinis ženklas pasaulyje, buvo neatsiejama namų kino industrijos dalis. Tiesa, Lietuvoje mes šios kompanijos neturėjome, mūsų šalyje identišką veiklą vykdė kitos įmonės. Šiame straipsnyje nagrinėsime „Blockbuster“ kompanijos istoriją ir jos žlugimo priežastis, daugiausiai dėmesio skiriant tiekimo grandinės klaidoms, dėl kurių ji ir tapo pažeidžiama.

„Blockbuster“ aukso amžius

„Blockbuster“ kelionė prasidėjo Dalase, Teksase, pagrindinė jos vizija – pakeisti vaizdo įrašų nuomos pramonę. 10 dešimtmečio pabaigoje „Blockbuster“ valdė daugiau nei 9.000 parduotuvių visame pasaulyje. Tokią plėtrą pavyko pasiekti, nes ši kompanija ypatingą dėmesį skyrė išskirtinei klientų patirčiai. Bendrovės „No Late Fees“ politika ir platus kino juostų kiekis išskyrė ją iš konkurentų. Be to, nuomos punktuose buvo galima įsigyti užkandžių bei kitų prekių, kas tuo metu buvo visiška naujovė. „Blockbuster“ sėkmė buvo pagrįsta ir išskirtine tiekimo grandinės strategija, kuri sklandžiai valdė VHS ir DVD nuomos  bei prekybos užkandžiais logistiką, užtikrindama, kad populiariausi filmai, o kartu  ir užkandžiai visuomet būtų lentynose.

Žlugimo priežastys

Daugelis kaip svarbiausią šios kompanijos žlugimo priežastį sieja su srautinio perdavimo platformomis, kur pagrindinė žaidėja šiuo metu yra „Netflix“. Tačiau viskas buvo gerokai sudėtingiau, kadangi iš esmės šią kompaniją pražudė tai, kas ją ir padarė stiprią –  jos konkurentai, kurie suprato, kad klientams būtų daug patogiau filmus žiūrėti neišeinant iš namų. „Netflix“ pradėjo siūlyti videofilmų nuomos prenumeratą, kuri klientus pasiekdavo paštu.  Kol filmai keliavo paštu, ši paslauga nebuvo labai patraukli, tačiau kai ji persikėlė į internetinę erdvę, šios paslaugos populiarumas pradėjo sparčiai augti, o tradicinės nuomos kanalų mažėti. Iš esmės „Blockbuster“ nesugebėjo laiku identifikuoti besikeičiančių klientų poreikių, tai ir buvo pagrindinis nesėkmės veiksnys.

 

Tačiau buvo ir daugiau priežasčių, susijusių su tiekimo grandine:

  • Inventoriaus valdymo problemos. „Blockbuster“ tiekimo grandinė buvo optimizuota fizinei nuomai, kai tuo tarpu jų konkurentams atsargų valdyti nereikėjo, kadangi jos buvo skaitmeninės ir jas buvo galima naudoti neribotai.
  • Platus fizinių parduotuvių tinklas. „Blockbuster“ platus  fizinių parduotuvių tinklas tapo dideliu veiklos trūkumu. Operacinės išlaidos, susijusios su šių parduotuvių išlaikymu, įskaitant nuomą, komunalines paslaugas ir personalą, išsunkė išteklius, kuriuos kompanija būtų galėjusi naudoti investicijoms ir verslo modelio keitimui.

Pamokos ir rekomendacijos

„Blockbuster“ nesėkmė suteikia vertingų pamokų apie lankstumo ir inovacijų svarbą tiekimo grandinės valdyme. Norėdamos išvengti panašaus likimo, įmonės turėtų:

  1. Sukurti tiekimo grandinę, kuri galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų. Viena vertus, kompanijos, investuodamos į savo pardavimų kanalus ir logistikos tinklus, sugeba atpiginti operacijas, tačiau tuo pat metu praranda lankstumą ir tampa priklausomos nuo savo investicijų. Siekiant geriau prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, svarbu atrasti tinkamą balansą tarp savo nuosavo turto, ieškoti partnerių bei pirkti paslaugas iš išorės.
  2. Sekti technologines ir su klientais susijusias naujoves, prognozuoti, kaip tai paveiks dabartinį veiklos modelį, ir laiku atlikti reikiamus pakeitimus. „Blockbuster“ turėjo galimybę įsigyti „Netflix“ už 50 mln. USD, tačiau ja nepasinaudojo tikėdama, kad srautinės televizijos kanalas yra nišinė veikla. Jeigu kompanija būtų pasiryžusi šiai investicijai ir pertvarkiusi savo verslo modelį, ji tebegyvuotų ir šiandien.
  3. Kuriant inventoriaus valdymo sistemas, visuomet verta galvoti apie planą B. Svarbu vertinti, ar, pasikeitus situacijai, esamas modelis galės prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų poreikių ir kitų su verslu susijusių veiksnių.
  4. Laiku investuoti į skaitmeninius prekių ir paslaugų platinimo kanalus. Įvairūs pardavimo modeliai tiesiogiai klientui (angl. Direct to Consumer) įgyja vis didesnę reikšmę, o prekių, parduodamų per elektroninius kanalus, kiekiai sparčiai auga. Šių kanalų išnaudojimas yra svarbus strateginis žingsnis.
  5. Kuriant tiekimo grandinės strategiją, visuomet svarbu ją derinti su pagrindiniu kiekvienos organizacijos strateginiu tikslu – klientų poreikių patenkinimu. Daugelis  savo tiekimo grandinę optimizuoja siekdami sumažinti kaštus, tačiau visuomet svarbu įsivertinti, ar tai nepakenks klientų pirkimo patirčiai.

Išvados

„Blockbuster“ istorija mums visiems dar kartą primena, kaip svarbu nuolat vertinti verslo riziką ir gebėti transformuoti savo veiklą. Kai verslas pradeda žlugti, atsakymų, kodėl veikla nepasiteisino, ieškoma išorėje, tačiau, kaip rodo istorija, atsakymai visuomet atrandami įmonės viduje. Šiais sparčių pokyčių laikas analizuoti konkrečių įmonių sėkmių ir nesėkmių istorijas tampa ypač svarbu, kadangi istorija yra linkusi kartotis. O ir mokytis, kaip žinome, visuomet geriau iš svetimų klaidų.

Kitos naujienos:

5 sprendimai, padedantys sumažinti siuntų vėlavimus

21.05 2025 Žinojimas = Galia
Siuntų vėlavimai – viena dažniausių klientų nepasitenkinimo priežasčių, o verslui – papildomos sąnaudos, reputacijos rizika ir sutrikusi veiklos grandinė. Nors dalis veiksnių (kaip orai ar transporto trikdžiai) yra nekontroliuojami, daug siuntų uždelsimų įvyksta dėl netikslių duomenų, neparuoštos pakuotės ar netinkamo pristatymo tipo pasirinkimo. Šiame straipsnyje apžvelgiame penkis praktinius sprendimus, padedančius įmonėms sumažinti siuntų vėlavimo riziką: …

Logistika: prekės ženklo reputacijos variklis ar trukdis?

15.05 2025 Žinojimas = Galia
Šiuolaikinėje rinkoje, kur konkurencija dėl klientų dėmesio milžiniška, prekės ženklo reputacija yra neįkainojamas turtas. Dažnai ją lemia ne tik pats produktas ar paslauga, bet ir tai, kaip efektyviai ir patikimai klientą pasiekia užsakytos prekės. Logistika – pristatymo greitis, punktualumas, informavimas – tapo svarbiu prekės ženklo sėkmės veiksniu. Ką klientai įsimena labiau: žaibišką pristatymą ar vėluojantį …

Ar jūsų logistikos strategija pasiruošusi sezono pikams?

30.04 2025 Žinojimas = Galia
Šventiniai laikotarpiai ir didieji išpardavimai dažnai tampa didžiausiu išbandymu įmonių tiekimo grandinėms. Vos per kelias savaites užsakymų srautai gali išaugti kelis kartus, o net menkiausia spraga logistikoje gali brangiai kainuoti – nuo vėluojančių pristatymų iki prarastų pajamų ir klientų pasitikėjimo. Ar jūsų logistikos strategija pasiruošusi šioms piko bangoms? Toliau aptarsime, kaip tinkamai pasirengti, su kokiais …

Kodėl logistikos kaštai niekada nemažėja – ir kaip juos suvaldyti?

11.04 2025 Lėšų taupymas
Logistikos sektorius – vienas jautriausių ekonomikos barometrų, o jo kaštai stabiliai auga. Degalų kainos išlieka nepastovios, CO2 mokesčiai nuosekliai didėja, darbuotojų trūkumas verčia kelti atlyginimus. Prie šios grandinės prisideda geopolitinė įtampa, infliaciniai spaudimai ir griežtėjantys reguliavimo reikalavimai. Visa tai sudaro kaštų spiralę, iš kurios greito išėjimo kol kas nematyti. Kol kiti sektoriai kalba apie stabilumą …

5 patarimai, kaip sumažinti grąžinimų dėl sugadinimų siuntų skaičių

27.03 2025 Žinojimas = Galia
Sugadintos siuntos – sisteminis verslo efektyvumo iššūkis, kuris veikia klientų pasitikėjimą, operacinius kaštus ir logistikos grandinės patikimumą. Siuntų grąžinimų mastai didžiosiose Europos rinkose išlieka aukšti: Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje grąžinama nuo 54 iki 62 proc. visų siuntų, o apie 20 proc. šių grąžinimų susiję su prekių sugadinimu transportavimo metu. Įmonės, kurioms svarbus tiek klientų …

35 nepriklausomybės metai: kaip keitėsi Lietuvos logistikos sektorius?

21.03 2025 Žinojimas = Galia
Lietuvos transporto ir logistikos sektorius per pastaruosius 35 metus tapo ekonomikos varikliu. Atkūrus nepriklausomybę 1990 m., šalis paveldėjo sovietmečiu kurtą infrastruktūrą ir valstybinį transporto įmonių tinklą. Tačiau nuoseklios reformos ir integracija į Europos rinką leido šiam sektoriui sparčiai augti​. Šiandien transportas ir saugojimas sukuria apie 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto – beveik kiekvienas šeštas …