„RadioShack“ kadaise buvo elektronikos mažmeninės prekybos Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) sinonimas, tačiau įstabų pakilimą keitė dramatiškas nuosmukis. Klestėjimo viršūnėje bendrovė buvo žinoma dėl plataus elektronikos produktų asortimento ir technologijas išmanančių darbuotojų, aptarnaujančių tiek mėgėjus, tiek išprususius vartotojus, pasiekimų. Tačiau „RadioShack“ nesugebėjo prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos ir vartotojų pageidavimų, padarė reikšmingų tiekimo grandinės klaidų, visa tai ir lėmė jos galutinį žlugimą. Šiame straipsnyje paseksime „RadioShack“ nesėkmės istoriją, daugiausia dėmesio skirdami pagrindinėms tiekimo grandinės ir strateginėms klaidoms, dėl kurių bendrovė neįstengė konkuruoti šiuolaikinėje mažmeninės prekybos rinkoje.
„RadioShack“ pakilimo istorija
1921 m. įkurta „RadioShack“ iš pradžių orientavosi į radijo mėgėjų rinką. 1970-1980 m. bendrovė išsiplėtė, atidarydama tūkstančius parduotuvių visoje JAV. „RadioShack“ tapo pagrindine elektronikos entuziastų kelrode, siūlydama viską – nuo baterijų ir kabelių iki pažangiausių technologijų. Prekės ženklas tapo inovacijų, kokybės ir gilių elektronikos žinių propagavimo pavyzdžiu.
„RadioShack“ rinkos lyderystė buvo pagrįsta keliomis svarbiomis inovacijomis:
- Platus produktų asortimentas: „RadioShack“ siūlė platų elektronikos produktų ir komponentų asortimentą, tenkindama tiek mėgėjų, tiek tradicinių vartotojų poreikius. Platus asortimentas padėjo bendrovei dominuoti mažmeninės elektronikos prekybos rinkoje.
- Reikalingų žinių turintys darbuotojai: bendrovė didžiavosi, kad įdarbino aukštos kvalifikacijos elektronikos srityje žinomus specialistus, o tai gerino apsipirkimo patirtį ir stiprino klientų lojalumą.
- Ankstyvas kompiuterių pateikimas rinkai: „RadioShack“ buvo viena pirmųjų mažmenininkių, pristačiusi asmeninius kompiuterius rinkai (TRS-80 1977 m.), taip parodydama savo įsipareigojimą inovacijoms.
- Patogumas ir prieinamumas: su tūkstančiais parduotuvių visoje šalyje „RadioShack“ buvo lengvai pasiekiama daugeliui amerikiečių, todėl tai buvo patogi elektronikos apsipirkimo vieta.
Žlugimo priežastys
Skaitmeniniam amžiui progresuojant, mažmeninės prekybos peizažas sparčiai keitėsi. Elektroninės prekybos milžinų, tokių kaip „Amazon“, iškilimas kartu su didėjančiu didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų, kaip „Best Buy“, populiarumu sukėlė didelių iššūkių „RadioShack“. Vartotojai dėl patogumo, geresnių kainų ir platesnio produktų pasirinkimo pradėjo dažniau pirkti internetu. „RadioShack“ priklausomybė nuo plataus fizinių parduotuvių tinklo tapo ne pranašumu, o našta.
Tačiau, kaip ir „Blockbuster“ bei kitų mūsų aptartų kompanijų nesėkmių atvejais, buvo padaryta nemažai klaidų, susijusių ir su tiekimo grandine bei logistika:
- Pasenusi inventoriaus valdymo sistema: „RadioShack“ susidūrė su inventoriaus valdymo problemomis, dažnai parduotuvėse laikydama produktus, kurie nebeatitiko vartotojų poreikių. Tai lėmė pasenusių prekių perteklių ir populiarių, modernių produktų trūkumą.
- Neefektyvus, fizinėmis parduotuvėmis grindžiamas, modelis: Panašiai kaip „Blockbuster“, „RadioShack“ tiekimo grandinė labai priklausė nuo fizinių parduotuvių. Šių parduotuvių išlaikymas buvo brangus, o vartotojams pasirinkus persikelti į internetinę prekybą, „RadioShack“ per lėtai pritaikė savo modelį prie e.prekybos modelio.
- Prasti santykiai su tiekėjais: „RadioShack“ nesugebėjo užmegzti stiprių santykių su pažangių technologijų tiekėjais. Dėl tos priežasties bendrovė atsiliko nuo konkurentų, siūlydama ne pačius naujausius įrenginius ir elektronikos prekes.
- Nepakankamos investicijos į technologijas: bendrovė nepakankamai investavo į technologijas, reikalingas veiksmingai internetinei prekybai palaikyti. „RadioShack“ svetainė buvo pasenusi, sunkiai naršoma ir negalėjo konkuruoti su patogesnėmis e.prekybos platformomis.
- Nepakankamas dėmesys duomenims: „RadioShack“ neefektyviai naudojo klientų duomenis, kad suprastų ir prognozuotų rinkos tendencijas. Šių įžvalgų trūkumas prisidėjo prie prastų inventoriaus sprendimų ir prarastų galimybių įtraukti savo klientų bazę.
Pamokos ir rekomendacijos
„RadioShack“ pavyzdys suteikia mums vertingų pamokų, susijusių su tiekimo grandinės valdymu. Pasidalinsime keletu iš jų:
- Neefektyvus atsargų valdymas – tiesiausias kelias į nuostolius, galintis parklupdyti net geriausias bendroves. Organizacijos, siedamos būti pelningos, privalo skirti ypatingą dėmesį atsargų valdymui. Šiais laikais vertėtų domėtis dirbtinio intelekto galimybėmis ir mašininiu mokymusi paremtais atsargų valdymo metodais.
- Skatinti inovacijas visose verslo srityse, įskaitant produktų plėtrą, rinkodarą, klientų aptarnavimą, nepamirštant tiekimo grandinės ir logistikos. Analizuodami sėkmingų kompanijų, kurios vėliau patyrė bankrotą, istorijas, pastebime, kad jos įtaką rinkoje dažniausiai praranda būtent dėl negebėjimo konkuruoti.
- Bendraujant su tiekimo grandinės ir logistikos partneriais, vadovautis vien transakciniais santykiais yra rizikinga. Organizacijos, kurios kruopščiai atsirenka partnerius ir skiria laiko santykių gerinimui ir partnerysčių kūrimui, geriau prisitaiko prie pokyčių rinkoje.
- Elektroninių parduotuvių sėkmė parodė, kad, siekiant konkurencinio pranašumo, pravartu jo paieškoti neįprastose vietose. Pastarosios jį atrado sukurdamos naują pardavimo kanalą, kur logistiniai procesai užima itin svarbią poziciją. Net ir šiais laikais logistinių procesų nukreipimas kliento norų patenkinimo link gali tapti lemiamu veiksniu konkurencinėje kovoje.
Išvados
„RadioShack“ istorija yra rimtas priminimas apie prisitaikymo prie rinkos pokyčių svarbą. Bendrovė atsiliko nuo inovacijų, nesugebėjo laiku reaguoti į internetinės prekybos iškilimą, todėl nebegalėjo konkuruoti. Jeigu ši kompanija būtų laiku identifikavusi besikeičiančius klientų poreikius, verslo aplinkos poslinkius bei laiku investavusi į sprendimus, kurie padėtų prisitaikyti prie pokyčių, neabejotinai būtų išlikusi.
