Tvarumas tapo neatsiejama logistikos sektoriaus dalimi. Augant sąmoningam požiūriui į klimato kaitą, tiek įstatymų leidėjai, tiek verslai ir vartotojai vis dažniau kalba apie atsakomybę, saugant aplinką. Europos Sąjungos (ES) žaliosios politikos tikslai ir nauji reglamentai skatina logistikos įmones investuoti į tvarius sprendimus. Tačiau klausimas lieka atviras: ar vartotojai pasiruošę prisiimti šių sprendimų kaštus ir už tvarias logistikos paslaugas mokėti brangiau? Šiame straipsnyje gilinsimės į šį klausimą, analizuodami rinkos tendencijas, vartotojų elgesį ir verslo strategijas.
Vartotojų elgsenos analizė
Yra įvairių tyrimų, analizuojančių tvarius produktus. Vieni atskleidžia, kad vartotojai yra pasirengę mokėti daugiau už tvarius produktus. Kiti tyrimai teigia priešingai, kad daugelis vartotojų labiau linkę rinktis pigesnius variantus, ypač jei jiems neaišku, kaip tvarumas atsispindi kainoje.
Pavyzdžiui, 2023 m. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atliktas tyrimas atskleidė, kad tik 8% apklaustųjų nurodė, jog jiems svarbu perkamų pašto paslaugų mažesnis poveikis aplinkai ir jie už tokias paslaugas sutiktų mokėti daugiau. Didžioji dalis apklaustųjų (41%) teigė, kad tokios paslaugos yra svarbios, tačiau už tai nesutiktų mokėti daugiau. 2023 m. atliktas „Statista“ tyrimas parodė, kad tik apie 30 % vartotojų Europoje pasiruošę mokėti brangiau už tvarias paslaugas. Regioniniai skirtumai yra ryškūs: Vakarų Europos vartotojai dažniau remia tvarius sprendimus nei Rytų Europos ar Azijos vartotojai.
Koks vartotojų požiūris į tvarias logistikos paslaugas?
Tyrimai anglų kalba atskleidžia, kad vartotojų pasirengimas už tvarias logistikos paslaugas mokėti daugiau yra įvairus. Pavyzdžiui, „Boston Consulting Group“ (BCG) atlikto tyrimo duomenimis, apie 70% vartotojų už tvarius produktus yra pasirengę mokėti iki 5% daugiau. Tačiau „McKinsey“ tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 80% logistikos klientų nėra pasirengę mokėti net 10% priemokos už žalią produktą.
Stebint, kas vyksta rinkoje ir bendraujant su kitais rinkos dalyviais, šį faktą galime patvirtinti. Didžioji dauguma klientų tikrai nėra pasiryžę mokėti daugiau už tvaresnes logistikos paslaugas. E. komercijoje vis dar populiarūs „greito pristatymo“ sprendimai, kurie yra mažiau ekologiški, lyginant su lėtesniais pristatymais (pvz., 4-5d.). Nors mūsų šalyje pristatymai į paštomatus yra labai populiarūs (šis būdas yra laikomas vienu tvariausių, žinoma, jeigu neatvažiuojama vienos siuntos pasiimti automobiliu), tačiau kitose šalyse, taip pat ir pas mus, pristatymas „į rankas“ vis dar yra tvari galimybė.
Taigi galima teigti, kad pozityvių ženklų atsiranda, tačiau masinio virsmo tvarių logistikos paslaugų link, kuomet už jas mokama brangiau, tikrai nėra.
Kas kiša koją platesniam tvarių transportavimo paslaugų vartojimui?
Turbūt vienas pagrindinių trikdžių, kaip jau minėta straipsnio pradžioje, yra didesnė kaina. Daugeliui įmonių ir individualių klientų tvarios paslaugos atrodo nepasiekiamos arba nevertos investicijų, ypač kai jos tiesiogiai neduoda apčiuopiamos naudos, pvz., greičio ar mažesnių sąnaudų. Tačiau kaina nėra vienintelis veiksnys.
Ne mažiau svarbi problema yra ta, kad rinkoje vis dar trūksta visiškai tvarių sprendimų. Dabartinės alternatyvos dažnai tik sumažina emisijas ar kitus aplinkos poveikius, bet tvarumo standartų 100 procentų neatitinka. Tai kelia dilemą: kodėl vartotojas turėtų mokėti daugiau už sprendimą, kuris nėra visiškai „žalias“? Toks neatitikimas gali silpninti pasitikėjimą ir motyvaciją investuoti į tvarias paslaugas.
Be to, dar nėra pasiekta kritinė masė paslaugų gavėjų, kuriems tvarumas būtų esminis prioritetas. Dalis vartotojų tvarumą vertina tik kaip papildomą naudą, bet jis nėra jų pagrindinis pasirinkimo kriterijus. Šią problemą paaštrina ir tai, kad daugeliui verslų svarbiausi išlieka ekonominiai rodikliai, o ne ilgalaikė nauda aplinkai.
Kultūriniai skirtumai taip pat prisideda prie lėtesnio pokyčių įgyvendinimo. Skirtinguose regionuose tvarumo suvokimas ir reikšmė vartotojams labai skiriasi. Pavyzdžiui, Vakarų Europoje tvarumas dažnai integruojamas į kasdienius sprendimus, o Rytų Europoje, Azijoje ar Pietų Amerikoje prioritetu išlieka mažesnė kaina ir greitis.
Kita vertus, komunikacijos trūkumas apie tvarių paslaugų naudą ir realų poveikį aplinkai taip pat stabdo jų priėmimą. Daugelis vartotojų tiesiog nesupranta, kaip jų pasirinkimas gali daryti įtaką aplinkai, arba nėra pakankamai įtikinti, kad tokios paslaugos vertos jų investicijų. Dėl šios priežasties įmonės, siūlančios tvarias logistikos paslaugas, turi aktyviau šviesti savo klientus ir pateikti skaidrią informaciją apie paslaugų naudą.
Visos šios priežastys sudaro sudėtingą iššūkių tinklą, kuris stabdo platesnį tvarių transportavimo paslaugų naudojimą, nepaisant augančio susidomėjimo ir reguliacinių reikalavimų.
Ką turime padaryti, kad virsmas paspartėtų?
Tikėtina, kad daug pokyčių atneš ES tiekimo grandinės aktas, kai jis bus visiškai įgyvendintas. Šis teisės aktas įpareigos įmones ne tik sekti savo tiekimo grandinės tvarumą, bet ir viešai teikti ataskaitas apie poveikį aplinkai. Tai ne tik skatins įmones rinktis tvarius partnerius, bet ir privers vartotojus aktyviau domėtis, kokį poveikį jų pasirinkimai daro aplinkai. Galiausiai tai gali sukurti situaciją, kur tvarios paslaugos taps norma, o ne išimtimi.
Tačiau reglamentai ir įstatymai yra tik viena dėlionės dalis. Svarbų vaidmenį turi atlikti ir patys paslaugų teikėjai. Jie turi aktyviai šviesti savo klientus apie tvarumo naudą ne tik aplinkai, bet ir verslo rezultatams. Kad pokyčiai būtų spartesni, reikia ne tik mokyti, bet ir formuoti naujus vartotojų įpročius. Tai gali būti pasiekiama per reklamines kampanijas, bendruomenės iniciatyvas ar bendradarbiavimą su socialiai atsakingais prekių ženklais.
Visos šios priemonės – nuo teisės aktų įgyvendinimo iki efektyvios komunikacijos – gali sukurti sąlygas, kur tvarios logistikos paslaugos taps ne tik labiau prieinamos, bet ir plačiai naudojamos.
Išvados
Tvarios logistikos paslaugos yra neabejotinai svarbios tiek aplinkai, tiek visuomenės gerovei. Tačiau šių paslaugų plėtra susiduria su keliais pagrindiniais iššūkiais: didesne kaina, vartotojų švietimo stoka ir vis dar ribotomis 100% tvariomis alternatyvomis rinkoje. Nepaisant to, didėjantis ES reglamentų spaudimas bei vartotojų sąmoningumo augimas pamažu keičia logistikos sektoriaus kraštovaizdį. Todėl, tiek verslui, tiek vartotojams veikiant kartu, galima pasiekti situaciją, kai tvarios logistikos paslaugos taps ne tik norma, bet ir pageidaujamu pasirinkimu. „HRX“ supranta šių pokyčių svarbą ir yra aktyviai įsitraukusi į tvarių transporto sprendimų kūrimą, ne tik žodžiais, bet ir darbais.
