Nustatykite regioną: Lithuania

Finland

English Suomi

Estonia

English Estonian

Latvia

English Latvian

Lithuania

English Lithuanian

Poland

English Polish

Sweden

English Svenska

„Pristatyta“ dar nereiškia „gauta“: kas stringa paskutinėje mylioje?

Logistikos sistema rodo, kad siunta pristatyta. Kurjeris pažymėjo, maršrutas užbaigtas, visi žingsniai atlikti. Tačiau klientas sako priešingai – siuntos nėra.

Šis scenarijus dažnas ne dėl technologinių spragų, o dėl nesutampančių praktikų ir lūkesčių, ypač paskutinėje logistikos grandies atkarpoje. Tai vieta, kur iš pažiūros smulki komunikacijos detalė gali nulemti, ar klientas liks patenkintas, ar pateiks pretenziją.

Skirtingose šalyse „pristatyta“ reiškia visai skirtingus dalykus. Švedijoje ar Norvegijoje įprasta siuntą palikti prie durų, net ir daugiabutyje. Gavėjas to nesureikšmina – pasitiki, kad niekas jos nepaims. Kurjeris padaro nuotrauką, pažymi vietą GPS koordinatėmis, ir viskas laikoma užbaigta. Jungtinėje Karalystėje dažnai naudojama „safe place“ praktika – klientas iš anksto nurodo, kur palikti siuntą, jei jo nebus namuose. JAV – „porch delivery“ jau seniai tapusi norma, o ją papildo SMS, el. pranešimai ir net vaizdo stebėjimas. Pristatymas įvyksta net ir be žmogaus.

Tuo tarpu Lietuvoje, Lenkijoje ar kitose Vidurio Europos šalyse tokia tvarka vis dar kelia nepasitikėjimą. Klientas tikisi fizinio kontakto, ar bent jau aiškios informacijos: kas priėmė siuntą, kada, kur palikta. Jei šios informacijos nėra, net jei siunta fiziškai atgabenta, sistema jau nebeveikia.

3 dažniausios komunikacijos spragos paskutinėje mylioje

1. „Uždaryta užklausa“ – nebaigtas procesas
Daugeliu atvejų siunta pažymima kaip pristatyta be galutinio patvirtinimo – nei nuotraukos, nei GPS koordinatės, nei kliento atsakymo. Formaliai  viskas baigta. Iš tikrųjų – palikta pretenzijos rizika.

2. Vienpusė komunikacija su klientu
Vien automatinis pranešimas apie planuojamą pristatymo laiką dar nėra visavertė komunikacija. Jei klientas nežino, kas jo vardu priims siuntą, ir neturi galimybės to patikslinti ar pakeisti pristatymo sąlygų, tokia sistema neveikia kaip paslauga – tai veikiau primena vienpusį nurodymą.

3. Nėra integruoto atgalinio ryšio
Ką daryti, jei klientas neranda siuntos? Kur ieškoti informacijos? Daugelyje sistemų pretenzija generuojama per 24–48 val., kai jau vėlu valdyti patirtį – belieka gesinti pasitikėjimo gaisrą.

Galutinis iššūkis ne technologijoje, o komunikacijoje

Paskutinė mylia – tai ne vien pristatymo užbaigimas, o visos kliento patirties dalis. Svarbu ne tai, ar sistema pažymėjo siuntą kaip pristatytą, o ar klientas tikrai žino, kad ją gavo ir kaip.

Kol egzistuoja atotrūkis tarp „duomenys rodo“ ir „klientas mato“, tol lojalumas išlieka trapus, o pasitikėjimas – laikinas.

Kitos naujienos:

Kasdieniai reisai: kaip veikia „next day“ logistika

26.11 2025 HRX kokybė
„Next day“ pristatymas HRX veikloje nėra rinkodaros pažadas – tai nuosekliai suplanuotų procesų rezultatas. Nors greitą pervežimą deklaruoja daugelis logistikos paslaugų teikėjų, realiai per naktį pristatyti krovinius geba tik nedidelė jų dalis. HRX šį modelį įdiegė kaip standartinę operacijos dalį, o ne kaip išskirtinę paslaugą. Tai įmanoma dėl kryptingų investicijų į infrastruktūrą ir vidinių išteklių …

Kodėl 2026 m. pirkimų vadovai rinksis partnerius pagal vertybes, o ne kainą

20.11 2025 Tvari logistika
Ilgus metus verslo pirkimuose vyravo principas, jog pigiausias laimi. Pirkimų padalinių efektyvumas buvo matuojamas sutaupytomis išlaidomis, išderėtomis nuolaidomis ir optimizuotais kaštais. Tačiau artėjant 2026-iesiems, ši taisyklė ima trauktis į antrą planą. Vis griežtesni aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės reikalavimai, lydimi besikeičiančių klientų ir investuotojų lūkesčių, keičia pirkimų vadovų prioritetus. Žemiausia kaina nebėra vienintelė siekiamybė, vis dažniau …

HRX pradeda kasdienius reisus į ir iš Vokietijos 🇩🇪

10.11 2025 Uncategorized
HRX plečia tarptautinių maršrutų tinklą – nuo šiol siūlome kasdienius krovinių pervežimus į ir iš Vokietijos. Ši kryptis užtikrina greitą, reguliarų ir patikimą krovinių judėjimą tarp Lietuvos, Baltijos šalių ir vienos didžiausių Europos rinkų. Reguliarūs reisai leidžia įmonėms planuoti tiekimo grandines tiksliau, mažinti laukimo laiką ir efektyviau valdyti logistikos kaštus. Kasdieniai HRX reisai į Vokietiją …

Baltijos šalių logistika: vienas regionas, trys skirtingos realijos

Baltijos šalys dažnai pristatomos kaip vienas logistikos regionas, tačiau naujausi 2024-2025 m. duomenys rodo vis labiau ryškėjančius skirtumus. Lietuva išlaiko lyderystę kelių ir jūrų transporte, Latvija patiria struktūrinius iššūkius, o Estija orientuojasi į ilgalaikes investicijas ir infrastruktūros modernizaciją. Šie pokyčiai formuoja naują Baltijos transporto pusiausvyrą, kurioje Lietuva tampa pagrindiniu regiono logistikos centru. Kelių transportas: Lietuva …

Elektromobiliai sunkiojoje logistikoje: realybė ar neišvengiama transformacija Lietuvoje?

28.10 2025 Tvarumas
Sunkusis transportas sudaro reikšmingą dalį ES kelių transporto CO2 emisijų – daugiau nei ketvirtadalį.  Atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso tikslus, iki 2030 m. net 30 proc. naujų sunkvežimių turės būti nulinės emisijos. Vis daugiau Europos miestų apriboja dyzelinių transporto priemonių eismą, o kelio mokesčiai ir CO₂ emisijų prekyba tampa papildomu spaudimu logistikos sektoriui. Tačiau ar …

Rudens logistikos pikas: kodėl planavimas yra kritiškai svarbus

14.10 2025 Žinojimas = Galia
Rugsėjo-gruodžio mėnesiais logistika pasiekia didžiausią apkrovą. Šiuo periodu staigiai išauga e. komercijos užsakymų skaičius, mažmeninės prekybos tinklai pildo sandėlius šventinei prekybai, o gamybos įmonės kaupia žaliavas ir prekes sandėliuose. Baltijos ir Skandinavijos regione šis sezoninis šuolis itin ryškus – rudens piko metu krovinių srautai vidutiniškai padidėja apie trečdalį. Šis laikotarpis verslui tampa logistikos efektyvumo testu. …