Lietuvoje transporto ir logistikos sektorius yra kertinis šalies konkurencingumo elementas: Klaipėdos uostas kasmet perkrauna per 45 mln. tonų krovinių, per tris pagrindinius oro uostus gabenama dešimtys tūkstančių tonų siuntų, o kelių transportas išlieka pagrindinė grandis, aptarnaujanti tiek vietinę, tiek tarptautinę gamybą. Tokiame kontekste skubi logistika nėra papildoma paslauga – tai strateginis instrumentas, naudojamas tada, kai klasikinės transporto schemos nebepajėgios užtikrinti tiekimo tęstinumo.
Kodėl skubi logistika tampa būtina
1. Gamybos prastovų ekonomika
Gamybos modeliai, paremti „just-in-time“ principu, leidžia įmonėms mažinti sandėliavimo kaštus, bet didina priklausomybę nuo logistikos. Lietuvos pramonės struktūra, ypač automobilių komponentų, elektronikos, baldų gamyba, labai integruota į Vokietijos ir Skandinavijos vertės grandines. Čia laikas yra tiesiogiai konvertuojamas į pinigus: vienos detalės vėlavimas gali stabdyti ne tik vietinę liniją, bet ir visą užsienio gamintojo procesą. Tokiu atveju kelių tūkstančių eurų už ekspresinį vilkiką ar skubią siuntą yra mažesnė sąskaita nei galimos baudos už neįvykdytą sutartį ar prarasta paklausa.
2. Kliento pasitikėjimo kapitalas
Tarptautinėse tiekimo grandinėse tiekėjas vertinamas ne tik pagal kainą, bet ir pagal patikimumą. Vėluojantis pristatymas gali reikšti ne vienkartinę žalą, o užsakovų sprendimą ieškoti alternatyvių tiekėjų. Lietuvos logistikos asociacijos duomenimis, vieno tiekimo sutrikimo pasekmės dažnai išsitęsia keliems mėnesiams – užsakymų apimtys mažėja, didėja papildomos kokybės kontrolės reikalavimai. Kitaip tariant, laiku pristatytas krovinys tampa ne transporto, o reputacijos klausimu.
3. Produktų pobūdis
Farmacijos, maisto pramonės, gėlininkystės produkcija yra jautri laikui. Šių sektorių prekių vertė krenta su kiekviena vėlavimo valanda. Lietuvos oro uostuose dalį krovinių sudaro temperatūrai jautrūs produktai, kurie reikalauja nuoseklios „šaldymo grandinės“. Jei ši grandinė sutrinka, visos partijos nuvertėjimas dažnai viršija ekspresinės logistikos kainą. Panašiai aukštos pridėtinės vertės kroviniai (lazeriai, elektronikos komponentai) dėl rizikos faktorių (sugadinimas, vagystė, draudimo sąlygos) taip pat dažniausiai pasirenkami gabenti greitesniu ir saugesniu būdu.
4. Force majeure efektas
Pandemija parodė, kad ekstremaliomis sąlygomis greitis tampa svarbiausiu kriterijumi. 2020 m. Lietuva oro transportu importavo šimtus tonų medicininių priemonių – tokia praktika įmonių mastu atkartojama ir mažesnėmis apimtimis.
Kada skubi logistika yra perteklinė
Analitiškai vertinant, skubi logistika nebūtina, kai:
- įmonė palaiko pakankamą saugos atsargų lygį (pvz., kelių savaičių rezervą),
- užsakymų terminai yra lankstūs,
- egzistuoja alternatyvūs tiekimo šaltiniai arba galima krovinį paskirstyti regioniniuose sandėliuose.
Čia svarbi išlaidų analizė: jei atsargų palaikymo kaštai yra mažesni už ekspresinių siuntų dažnį, racionaliau investuoti į sandėliavimą. Tuo tarpu jei užsakovas reikalauja tikslių terminų, rizikos kaštai viršija atsargų palaikymą, todėl verta turėti aiškią procedūrą, kaip aktyvuoti skubų transportą.
Lietuvos specifika
Skubi logistika Lietuvoje dažniausiai realizuojama ne per oro transportą, o per kelių sektorių: ekspresinius vilkikų maršrutus į Vokietiją, Lenkiją ar Skandinaviją. Oro gabenimas išlieka nišinis ir taikomas tik aukštos vertės ar itin skubioms siuntoms.
Skubi logistika – tai ne transporto rūšis, o sprendimų logika. Ji atsiperka tada, kai alternatyvos kaina – prastova, reputacijos žala ar sugadintos prekės – viršija papildomas išlaidas. Lietuvos įmonės, veikiančios itin integruotose eksporto grandinėse, turi vertinti šį instrumentą kaip draudimą nuo kritinių trikdžių. Kita vertus, pernelyg dažnas jo naudojimas yra signalas, kad įmonėje nesutvarkyta atsargų, planavimo ar tiekėjų diversifikacijos politika.
