Baltijos šalys dažnai pristatomos kaip vienas logistikos regionas, tačiau naujausi 2024-2025 m. duomenys rodo vis labiau ryškėjančius skirtumus. Lietuva išlaiko lyderystę kelių ir jūrų transporte, Latvija patiria struktūrinius iššūkius, o Estija orientuojasi į ilgalaikes investicijas ir infrastruktūros modernizaciją. Šie pokyčiai formuoja naują Baltijos transporto pusiausvyrą, kurioje Lietuva tampa pagrindiniu regiono logistikos centru.
Kelių transportas: Lietuva auga, Latvija traukiasi, Estija ieško stabilumo
Kelių transportas išlieka kertinis Baltijos logistikos sektoriaus elementas, tačiau kiekvienos šalies dinamika labai skirtinga.
Lietuvos kelių transporto sektorius 2024 m. išlaikė spartų augimo tempą. Pervežta 137,9 mln. tonų krovinių – 14,5 proc. daugiau nei 2023 m., o krovinių apyvarta siekė 66 mlrd. tonkilometrių (tkm), fiksuotas 40 proc. augimas. Kelių transportas sudarė 75,9 proc. visų šalies krovinių, o pagal apimtį Lietuva užėmė 8 vietą ES.
Apie 80 proc. visų gabenimų vyksta tarptautiniais maršrutais, o transporto paslaugų eksportas 2024 m. siekė 4,2 mlrd. eurų. Šie rodikliai rodo, kad Lietuva tapo vienu svarbiausių logistikos mazgų Vidurio ir Rytų Europoje.
2025 m. sektoriaus plėtra nesustoja, nors pereinama į kokybiškesnio augimo fazę. Pirmąjį pusmetį užfiksuotas rekordinis naujų sunkvežimių registracijų skaičius – 6 668 vnt., tai 113,6 proc. daugiau nei prieš metus. Tai didžiausias augimas visoje Europos Sąjungoje. Toks rezultatas rodo vežėjų investicijas į modernius, efektyvesnius ir mažiau taršius parkus.
Tuo pat metu sektorius susiduria su naujais reguliavimo iššūkiais. Nuo 2025 m. liepos 1 d. išplėstas mokamų kelių tinklas papildomais 1 151 km – iš viso iki 2 851 km. Tai padidins vežėjų sąnaudas, tačiau kartu leis geriau paskirstyti srautus ir pagerinti kelių infrastruktūros finansavimą. Ekspertų vertinimu, Lietuva pereina iš intensyvaus augimo į brandaus konkurencingumo etapą, kai lemiamu tampa ne apimtys, o efektyvumas, inovacijos ir tvarumas.
Latvijoje 2024 m. kelių transportu pervežta 78,2 mln. tonų krovinių (-3,1 proc.). Vidaus vežimai sumažėjo 6,8 proc. iki 61,3 mln. tonų, tačiau tarptautiniai augo 13,6 proc. iki 16,9 mln. tonų. Tai rodo aiškų perėjimą nuo vietinės logistikos prie europinės veiklos – ypač „cross-trade“ segmente, kuris augo net 34 proc. Tačiau bendras sektoriaus efektyvumas mažėja. Apyvarta tonkilometriais krito iki 12,2 mlrd. tkm (-11 proc.), o 2025 m. pradžioje fiksuotas operatorių skaičiaus mažėjimas – 9,5 proc., tarptautinio transporto parko – 3,3 proc., nors nacionalinių transporto priemonių skaičius augo 19 proc. Tai rodo rinkos susitraukimą, bet kartu – prisitaikymą prie naujos realybės, kai mažesnės įmonės išlieka per vietinę logistiką.
Estijos kelių transporto sektorius 2024 m. sumažėjo 8 proc., iš jų vidaus gabenimai smuko 14 proc., o tarptautiniai – 3 proc. 2025 m. pirmą pusmetį registruojamas 8,4 proc. naujų sunkvežimių augimas rodo, kad sektorius pamažu stabilizuojasi. Didžiausias augimas stebimas Talino-Muugos regione, kur aktyvėja krovinių judėjimas tarp uosto, pramonės zonų ir Skandinavijos ro-ro linijų. Estijos kelių transportas išlieka labiau lokalus, tačiau tampa svarbia logistikos grandimi „Rail Baltica“ integracijos kontekste – šalyje formuojasi multimodalinis centras, jungiantis kelių, jūrų ir geležinkelių mazgus.
Jūrų uostai: Klaipėda konsoliduoja regiono srautus
Baltijos uostų rezultatai atspindi bendrą regiono jėgų persiskirstymą – Lietuva stiprina pozicijas, Latvija traukiasi, o Estija rodo stabilizacijos ženklus.
Klaipėdos uoste 2024 m. perkrauta 35,5 mln. tonų (+8 proc.), 2025 m. pirmą pusmetį – 19 mln. tonų (+16 proc.), per devynis mėnesius – 28,7 mln. tonų (+11 proc.). Tai leidžia Klaipėdai užimti 41 proc. Baltijos šalių rinkos dalį, kai 2023 m. ji siekė vos 37 proc. Augimą lemia konteinerių (+31 proc.), SGD (+23 proc.), statybinių medžiagų (+23 proc.) ir „Ro-Ro“ (+6 proc.) segmentai. Apie 62 proc. krovinių į Klaipėdą atgabenama keliais, 28 proc. – geležinkeliu, o likusi dalis – jūra ar vamzdynais.
Latvijos uostuose krova 2024 m. sumažėjo iki 36 mln. tonų (-6,8 proc.), o 2025 m. pirmą pusmetį – iki 12,5 mln. tonų (-7,4 proc.). Ryga fiksavo 9 mln. tonų, Liepoja – 3,5 mln. tonų, vienintelis Ventspilis augo 15 proc. Tranzito mažėjimas iš rytų ir grūdų rinkos svyravimai iš esmės pakeitė Latvijos uostų struktūrą.
Talino uostai 2024 m. perkrovė 13,1 mln. tonų (+4,4 proc.), o 2025 m. pirmą pusmetį – apie 6,5 mln. tonų (+5–8 proc.). Augimą lėmė birių krovinių (+19 proc.) ir konteinerių (+12 proc.) segmentai.
Geležinkeliai: nuo tranzito prie vidaus rinkos
Geležinkeliai visose trijose šalyse išgyvena perėjimą prie naujos struktūros. Jei 2021-2022 m. dominavo tranzitiniai rytų srautai, tai dabar vis daugiau krovinių lieka šalies viduje arba juda ES kryptimis.
Lietuvoje 2024 m. geležinkeliais pervežta 25,7 mln. tonų (-5,8 proc.). Vidaus vežimai išaugo 13 proc., tarptautiniai sumažėjo 37 proc. Daugiau nei 60 proc. visos apyvartos dabar sudaro vidaus kroviniai.
Latvijos geležinkeliai 2024 m. pervežė 11,1 mln. tonų (-28 proc.), iš jų net 83 proc. sudarė tarptautiniai maršrutai. Importo srautai krito 28 proc., eksporto – 50 proc., tranzito – 13 proc. Tranzito smukimas iš Rusijos ir Baltarusijos paliko sektorių be pagrindinės apyvartos dalies.
Estijoje 2024 m. geležinkelių krova sumažėjo 40 proc. – vienas didžiausių kritimų visoje ES. 2025 m. dėmesys nukreiptas į infrastruktūros projektus: pasirašyta 2,9 mln. eurų projektavimo sutartis dėl „Rail Baltica“ jungties su Muugos terminalu ir 38,8 mln. eurų statybos sutartis Soodevahe sankryžai, kuri taps viena svarbiausių Estijos logistikos jungčių.
Naudoti šaltiniai
Lietuva
- Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt). Transporto ir saugojimo veiklos rodikliai 2023–2024 m.
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (Sumin.lrv.lt). Transporto sektoriaus 2024–2025 m. duomenys ir analizės.
- Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (Portofklaipeda.lt). Krovos statistika 2024–2025 m.
Latvija
- Centrālā statistikas pārvalde (Stat.gov.lv). Kravu pārvadājumi pa autoceļiem, dzelzceļu un jūras ostās 2023–2025 m.
- Transporta ministrija (Sam.gov.lv). Latvijas transporta sektora pārskats 2024–2025 m.
Estija
- Statistikaamet.ee. Freight transport by mode of transport 2023–2025 m.
- Eesti Raudtee (Evr.ee). Freight traffic overview 2024–2025 m.
- Transpordiamet (Estijos kelių administracija). Transporto rodikliai 2024–2025 m.
