Just in time (liet. prekių gamyba tik pagal užsakymą nustatytam laikui) per pastarąjį penkiasdešimtmetį buvo viena svarbiausių inovacijų gamybos ir tiekimo valdyme. Šią strategiją taikė daugelis gamybinių įmonių, kurios siekė taupyti sąnaudas, mažinti klaidų skaičių gamyboje ir didinti gaminamų prekių kokybę. Tačiau, prasidėjus pandemijai, buvo visiškai sujaukti jūrinės logistikos pristatymo terminai, tapo sunkiau prognozuoti oro ir sausumos transporto terminus, todėl ėmė trūkti įvairių žaliavų. Aukščiau įvardintų iššūkių akivaizdoje daugelis įmonių nebegalėjo vadovautis Just in time filosofija, todėl buvo grįžta prie kitų atsargų valdymo modelių, kai papildomai investuojama į buferines atsargas. Žinoma, šiuo laikotarpiu pasitaikė ir hibridinių modelių.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines Just in time filosofijos dedamąsias bei įvardinsime, kodėl šis modelis ir vėl tampa aktualus 2023 metais.
Pagrindiniai Just in time gamybos ir atsargų valdymo principai.
Pagrindinis šios atsargų valdymo ir gamybos metodologijos principas – gaminti tik tada, kai yra poreikis ir sandėliuoti tik minimalias atsargas. Nors šios filosofijos pradininkai buvo automobilių gamintojai, tačiau ši patirtis sėkmingai išplito į mados, rūbų, prabangos, elektronikos, sporto prekių ir į kitas industrijas.
Nauda, kokios gali tikėtis įmonės, įsidiegusios Just in time metodiką savo veikloje:
- Lėšų taupymas, kuris atsiranda dėl sumažėjusių atsargų ir įvairaus gamybinio pertekliaus.
- Efektyvesnis darbuotojų laiko panaudojimas.
- Mažesnis apyvartinių lėšų poreikis.
- Geresnė gaminamų produktų kokybė.
Tačiau įmonės, norėdamos pasiekti aukščiau įvardintas naudas, turės vadovautis keletu pagrindinių šios veiklos modelio principų:
- Nuolatinis veiklos tobulinimas. Įmonės, siekdamos rasti gamybos klaidas, privalės tobulinti procesus, naudoti įvairias metodologijas, kad jas eliminuotų.
- Įvairių perteklinių atliekų gamyboje naikinimas. Įmonės turės identifikuoti vietas, kuriose susidaro nereikalingos atliekos (yra septyni atliekų tipai: laukimo laikas, apdirbimo, gamybos, transporto, atsargų, judesio ir gamybinių defektų) ir optimizuoti veiklą, siekiant jas visiškai panaikinti arba sumažinti iki minimumo.
- Darbo vietos tvarka. Įmonės privalės įsteigti idealiai tvarkingas darbo vietas, siekiant sukurti aplinką, kurioje būtų kuo mažiau nereikalingų daiktų.
- Gamybos partijų smulkinimas. Įmonės veiks mažų gamybinių partijų principu, kur idealus partijos dydis – vienas vienetas.
- Gamybos planavimas. Įmonės privalės skirti papildomą dėmesį planavimui. Gamyba bus vykdoma atsižvelgiantį į istorinius pardavimų duomenis, taip pat bus siekiama sukurti optimalius gamybos planus.
- Procesų tobulinimui naudojami: Kanban, Andon ir Jidoka principai.
Kodėl šis atsargų valdymo ir gamybos modelis gali grįžti su trenksmu 2023 metais?
Tai visų pirma yra susiję su tuo, jog pasaulinės tiekimo grandinės po truputį grįžta į lygį, buvusį prieš pandemiją. Taip, kai kuriuose kraštuose dar yra problemų ir vis dar trūksta reikalingų žaliavų, tačiau atsiranda vis daugiau optimizmo. Jeigu nebus naujų negandų, susijusių su pandemija arba kitomis neplanuotomis situacijomis, pavyzdžiui, naujo konfliktinio taško atsiradimu arba nauja karo Ukrainoje faze, tikėtina, kad įmonės galės tiksliau planuoti gamybą ir žaliavų tiekimą, todėl vėl atsiras galimybė mažinti atsargas ir efektyviau planuoti veiklą.
Dar vienas svarbus veiksnys yra susijęs su recesija. Didžioji dauguma analitikų prognozuoja, kad pasaulis sulauks didesnės ar mažesnės recesijos 2023 metais. Įmonės, kurios sieks išlikti konkurencingos savo srityje, privalės ieškoti būdų, kaip mažinti savo gaminamų produktų savikainą ir/arba didinti gaminamų produktų kokybę.
Trečias, tačiau ne mažiau svarbus faktorius siejamas su darbuotojų trūkumo ir darbuotojų išėjimo iš darbo problema. Per pandemiją nemažai įmonių buvo priverstos dirbti nepastoviu grafiku, todėl daugelis žmonių, kurie dirbo paveiktuose sektoriuose, pradėjo masiškai keisti darbovietes, kadangi buvo nepatenkinti darbo krūviu. Ši situacija sukūrė darbuotojų trūkumo problemą. Nors ir prognozuojama recesija, tačiau atrodo, kad šį kartą, net ir susitraukus ekonomikai, darbuotojų trūkumo problema išliks. Tad įmonės, norėdamos apsirūpinti darbuotojais, privalės ieškoti būdų, kaip sureguliuoti gamybą, kad darbuotojai būtų patenkinti ir neperkrauti.
Grįžtant prie antraštėje užduoto klausimo, atsakymas į jį būtų toks – būtent just in time ir padeda spręsti visas aukščiau įvardintas problemas. Taikant šį veiklos modelį, galima ne tik mažinti gamybos sąnaudas, kelti gaminamų produktų kokybę, tačiau kartu įtraukti ir darbuotojus į įmonės valdymą, o pačioms įmonėms taip pertvarkyti procesus, siekiant nustatyti optimalius darbo krūvius, kad galėtų sumažinti galimų klaidų skaičių.
Apibendrinant galima pasakyti, kad yra nemažai požymių, rodančių, jog Just in time grįžta. Savo partneriams ir klientams, kurie negalėjo vadovautis šia metodologija dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių arba nematė poreikio ja vadovautis, linkime iš naujo įvertinti šią opciją. Kadangi tiekimo ir logistikos teorija šiuo metu dažnai keičiasi, atsiranda įvairių naujovių, todėl svarbu įsivertinti ir kitas galimybes. Sekite mūsų puslapį, užsiprenumeruokite „Greitas logistikos naujienas“ ir vieni pirmųjų sužinokite, kas vyksta šioje industrijoje bei kokios iniciatyvos yra diegiamos kitur. Tą padaryti galite užpildę formą naujienų puslapio pradžioje.
