Esame įsitikinę, kad, diegiant tvarumo iniciatyvas, svarbu vadovautis sėkmingai šioje srityje dirbančių įmonių pavyzdžiais. Tęsiame straipsnių ciklą apie tvarumo keliu žengiančias organizacijas. Jeigu neskaitėte apie bendrovės „Patagonia“ patirtį, tai galite padaryti čia. Šiame straipsnyje pristatysime „Unilever“. Šios kompanijos patirtimi įdomu pasidalinti todėl, kad dažniau tvarumo keliu pasuka mažos arba nišinės kompanijos, kadangi joms dėl nedidelio kiekio tiekėjų ir mažiau kompleksiškų operacijų tai padaryti lengviau. Tuo tarpu „Unilever“ yra milžiniška kompanija, tačiau jai tai netrukdo įgyvendinti ambicingus planus ir sėkmingai diegti tvarumo reikalavimus visoje vertės grandinėje. Vis dėlto pastaruoju metu kompanija susilaukia ir kritikos dėl tam tikrų veiklos praktikų, kadangi tvarumas eina koja kojon su žaliuoju plovimu ir žodžio laikymusi. Apie tai taip pat svarbu kalbėti.
„Unilever“ veikla
Tai viena didžiausių plataus vartojimo prekes gaminančių kompanijų pasaulyje. Štai keletas visiems žinomų šios bendrovės prekės ženklų: „Dove“, „Hellmanns“, „CIF“, „Knorr“, „Rexona“. Faktas, kad kompanijai, gaminančiai įvairių kategorijų prekes – vitaminus, buitinę chemiją, maisto produktus – išlaikyti tvarumo standartus ypač sudėtinga. Nepaisydama visko, „Unilever“ tapo tvaraus ir atsakingo verslo praktikos pavyzdžiu.
Bendrovė pasaulyje yra pripažinta už žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimą bei už anglies dvideginio pėdsako mažinimą. Ji taip pat buvo viena iš inovacijų lyderių, kuriant tvarius produktus ir technologijas, kad patenkintų sąmoningų vartotojų poreikius. „Unilever“ tvarumo iniciatyvos apima ne tik aplinkosauginius aspektus, bet ir socialinę atsakomybę bei etišką verslo praktiką. Įmonė aktyviai dalyvauja bendruomenės plėtros projektuose, palaiko sąžiningus darbo standartus ir bendrauja su įvairiomis tvarumą skatinančiomis visuomeninėmis organizacijomis.
Tvarumo iniciatyvos ir svarbiausi pasiekimai
2010 m. kompanija pristatė tvaraus gyvenimo planą (angl. Univelever Sustainable Living plan). Jame buvo nustatyti aiškūs ir pamatuojami tikslai, kuriuos įmonė turi pasiekti iki 2020 m. Šis planas sujungė tris pagrindines sritis: sveikatos ir gerovės gerinimą, poveikio aplinkai mažinimą ir žmonių pragyvenimo lygio kėlimą. Šis įmonės siekis reikšmingas bendram tvarumo paradigmos pokyčiui – derinti verslo sėkmę su socialine ir aplinkosaugine atsakomybe.
Ši kompanija taip pat buvo viena iš pradininkių, savo organizacijoje įgyvendinusi tvarių žaliavų pirkimo programą (angl. sustainable sourcing). Bendrovė pradėjo kruopščiai analizuoti savo tiekimo grandinę ir joje veikiančius partnerius, siekdama užtikrinti, kad žaliavos būtų gaminamos tvariai. Tos kompanijos, kurios norėjo tapti „Unilever“ partneriais, privalėjo sertifikuotis pagal jų standartą.
Bendrovė investavo į technologijas, kurių tikslas – sumažinti atliekų susidarymą ir mažinti emisijas. 2016 m. įmonė pasiekė reikšmingą atliekų mažinimo etapą. Savo globaliame 600 gamyklų tinkle bei visose logistikos grandinėse kompanija sugeba surinkti visas nepavojingas atliekas ir neteršti aplinkos. Tai pasiekiama taikant keturių „R“ metodą (angl. Four R), kuomet atliekos yra mažinamos, naudojamos pakartotinai, atgaunami vertingi elementai arba perdirbamos. Kitaip tariant, atliekos yra paverčiamos vertingomis, jos gali būti panaudojamos statybų sektoriuje arba trąšoms.
„Unilever“ pristatė nemažai tvarių prekių, kurios buvo supakuotos ekologiškai, pagamintos iš tvariai pirktų žaliavų bei mažiau teršė aplinką. Pasak kompanijos vadovybės, tvarių produktų linija auga 69 proc. greičiau už kitas kategorijas ir 75 proc. didina organizacijos pajamas . Tai dar kartą patvirtina faktą, kad tvarumas apsimoka.
Iššūkiai ir kritika
Pastaruoju metu ši kompanija dėl gaminamų tvarių produktų bei verslo praktikų, kuriomis vadovaujasi savo veikloje, susilaukė nemažai kritikos.
Šiuo metu Jungtinės Karalystės (JK) konkurencijos taryba (angl. Competition and Markets authority) tiria, ar „Unilever“ skelbti tvarumo šūkiai atitinka realybę. Tiriami „CIF“, „Dove“ ir „Domestos“ prekių ženklai. Ši taryba yra susirūpinusi, kad kompanijos pareiškimai apie tvarumą gali būti netikslūs ir klaidinantys vartotojus.
Svarbu paminėti, kad specialistai, kurie analizavo „Unilever“ Tvarios žemdirbystės kodeksą (angl. Sustainable Agricultural Code), pastebėjo, kad jame yra nemažai vietos interpretacijoms, kurios palieka erdvės įvairioms netvarioms verslo praktikomis. Pavyzdžiui, ši organizacija netoleruoja purškiamų pesticidų, tačiau leidžia juos naudoti, jeigu tai yra vienintelė ekonomiškai priimtina priemonė. Nors „Unilever“ pasisako prieš žmonių išnaudojimą, tačiau vykdo veiklą Bangladeše, Kambodžoje, Etiopijoje ir kitose šalyse, kuriose veikia priešingi rėžimai.
Pamokos
Ko organizacijos, ketinančios kurti tvarius produktus ir paslaugas, gali pasimokinti iš „Unilever“ sėkmės istorijų ir kritikos?
Tiekėjų veiklos tvarumo užtikrinimas – vis dar didelis iššūkis
Kuriant tvarius produktus, dauguma organizacijų privalo dirbti su įvairias tiekėjais. Norint užtikrinti, kad jūsų tiekėjai laikysis tvarumo standartų, vien tik sertifikatų ir sutartinių įsipareigojimų neužteks. Ypač svarbu skirti papildomą dėmesį jūsų tiekėjų veiklos supratimui, fiziniams auditams ir tiekimo grandinės matomumo užtikrinimui.
Linija tarp tvarumo ir „žaliojo plovimo“ – labai plona
Kuriant tvarius produktus bei deklaruojant kitus tvarumo tikslus, svarbu suprasti, kad paslysti yra gana paprasta. Jeigu jūsų produktas ar paslauga neatitinka tvariems produktams keliamų reikalavimų, siekiant tik greitos naudos, geriau nebandyti jų pristatinėti. Jeigu klientai išsiaiškins, kad jūs apgaudinėjate, tikėtina, ateityje iš jūsų nebepirks. Todėl kuriant, reklamuojant ir parduodant tokias prekes ar paslaugas, svarbu skirti ypatingą dėmesį turiniui, kuris neklaidintų vartotojo ir nebūtų traktuojamas nesąžiningos konkurencijos kūrimu.
Įsivertinti, ar tikrai įmanoma sukurti tvarias paslaugas
Prieš pradedant kurti tvarias paslaugas ar produktus, svarbu atlikti analizę ir suprasti, ar jūs tikrai galėsite juos sukurti. Įsivertinkite tiekėjus, šalis, kuriose jie veikia, išsiaiškinkite, ar jie tikrai galės laikytis tvarios veiklos reikalavimų, ar neatsitiks taip, kad ši veikla bus tik deklaruojama.
Apibendrindami norime pasakyti, kad kelias tvarumo link nėra tiesus. Šiuo metu gyvename pereinamuoju laikotarpiu, kai dar nėra reikiamų technologijų netaršių prekių gamybai užtikrinti, o ir didžioji dalis vartotojų dar nėra pasirengę už tvarius produktus mokėti papildomai, tačiau esame teisingame kelyje. Ir nors mūsų pateiktas pavyzdys galėtų pasirodyti kaip ne itin tvarios įmonės, tačiau, nepaisant kritikos ir kai kurių nukrypimų, svarbu suprasti, kad, lyginant su panašaus dydžio konkurentais, veikiančiais tose pačiose prekių kategorijose, „Unilever“ vis tiek daro daugiau už kitus.
