Privatumo ir slapukų politika Skaityti daugiau
Nustatykite regioną: Lithuania

Finland

English Suomi

Estonia

English Estonian

Latvia

English Latvian

Lithuania

English Lithuanian

Poland

English Polish

Sweden

English Svenska

Kokių priemonių gali prireikti, stengiantis suvaldyti klimato kaitą?

02.05 2024 Tvarumas

Tvarumas daugeliui iš mūsų asocijuojasi su mažiau taršia transporto priemone ar tvaresniu rūbu. Kai kas mano, kad to ir užtenka. Ar tikrai? Ekspertai teigia, kad ne. Pasak jų, jau esame pasiekę tokią ribą, kad, norint išvengti tragiškų pasekmių, mums visiems reikės imtis drastiškų priemonių, įskaitant ir gyvenimo būdo, prie kurio esame visi pripratę, keitimo. Straipsnyje apžvelgsime dabartinę situaciją ir pasidalinsime ekspertų išvadomis, ko reikia, kad pasaulis galėtų vadintis tvariu.

Dabartinė klimato kaitos situacija

Per ilgą evoliuciją žmonija jau patyrė klimato kaitą ir reagavo įvairiomis prisitaikymo formomis. Tačiau šiandieninis klimato iššūkis skiriasi dviem svarbiais aspektais. Pirma, tai vyksta daug greičiau nei bet kada anksčiau. Antra, klimato rizika didėja dėl nusistovėjusių ir sudėtingų sistemų, įskaitant tai, kur ir kaip auginami pasėliai, statomi miestai, gaminamos prekės ir teikiamos paslaugos, organizuojamos tiekimo grandinės ir vykdoma kita ekonominė veikla. Tokios sistemos buvo sukurtos remiantis prielaida, kad klimatas yra stabilus, tačiau matome, kad tai netiesa.

Naujausiose Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitose pateikiamas niūrus vaizdas: pasaulinė temperatūra, lyginant su iki pramoninio laikotarpio lygiu, pakilo maždaug 1,2 laipsnio Celsijaus  ir priartėjo prie kritinės 1,5 laipsnio ribos, kurią peržengus gali kilti įvairios klimato katastrofos, o pokytis tapti negrįžtamu. 2023 m. tęsėsi nerimą kelianti tendencija – rekordinės karščio bangos, siaučiantys laukiniai gaisrai ir tirpstantys ledynai poliariniuose regionuose.

Su kokiais sunkumais susiduriama moderniame pasaulyje?

Nors tvarumo priemonių diegimo skubumas aiškus, kelias į jo įgyvendinimą yra kupinas iššūkių. Politiniai, ekonominiai ir kultūriniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį priimant ir įgyvendinant aplinkos politiką. Pavyzdžiui, tokios šalys kaip Indija susiduria su unikaliais iššūkiais dėl besivystančios ekonomikos ir sparčios industrializacijos. Taip atsiranda konfliktas tarp ekonomikos augimo ir aplinkos tvarumo.

Be to, šalyse, kurios atsilieka nuo išsivysčiusių, tokia politika, kaip anglies dioksido mokestis ar mėsos vartojimo apribojimai, gali susidurti su gyventojų pasipriešinimu. Pasaulinė ekonominė padėties ir prioritetų įvairovė apsunkina tarptautinį bendradarbiavimą. Išsivysčiusios šalys gali siekti agresyvios klimato politikos, kurią besivystančios šalys laiko kliūtimi savo augimui ir vystymuisi.

Kita reikšminga kliūtis yra galingų lobistų daroma įtaka. Pavyzdžiui, iškastinio kuro pramonė yra suinteresuota atidėti perėjimą prie atsinaujinančios energijos. Jų ekonominė įtaka leidžia jiems daryti didelį poveikį priimant politinius sprendimus, dažnai verčiant juos priimti ne tokius griežtus aplinkosaugos reglamentus

Kitas svarbus faktas yra susijęs su finansais. Skaičiavimų ir nuomonių yra įvairių. Pasak Pasaulio ekonomikos forumo (angl. World Economic Forum), konservatyviais skaičiavimais šiuo metu reikia 2 trln. USD kasmet, šis skaičius iki 2030 m. turėtų pasiekti 5 trln. USD kasmet. Radikalesniu skaičiavimu reikės apie 9 trln. USD kasmet nuo dabar iki 2050  m. Ir vienu, ir kitu atveju tai milžiniškos sumos, o mechanizmai, kaip visa tai bus įgyvendinama, dar nėra iki galo atrasti.

Kokių priemonių reikės imtis?

Atsižvelgiant į išvardintus sunkumus, daugelis aplinkosaugos specialistų mano, kad yra daug šansų, jog greitai susitarti dėl palaipsninio taršos mažinimo  nepavyks. Todėl, tikėtina, kad teks gesinti gaisrus įvairiomis net ir drastiškomis priemonėmis. Yra manančių, kad mes jau pavėlavome ir kad tos priemonės turės atsirasti netolimoje ateityje. Pasidalinsime nuomone apie keletą griežtų priemonių, kurių galime sulaukti ateityje ir kurios turės milžinišką įtaką mūsų gyvenimo būdui.

Nedelsiant uždrausti naujus su iškastiniu kuru susijusius projektus

Siekiant sumažinti anglies dvideginio išmetimą, gali būti žengtas drastiškas žingsnis, kuomet visi nauji iškastinio kuro projektai, įskaitant žvalgymą, gavybą, statybinių medžiagų gamybą ir kt., būtų uždrausti. Nors šiuo metu tai atrodo kaip fantastika, bet, tikėtina, kai bus pakankamai išvystyta žalioji energetika, kažkuriuo metu tai įvyks.

Visuotinis anglies dioksido mokestis

Nors Europa jau kuris laikas moka už taršą, tačiau kitos šalys šioje srityje vis dar atsilieka.   Žinoma, tokia padėtis iškreipia rinką, tam tikras šalis ir regionus verčiant nekonkurencingais. Tai irgi turėtų pasikeisti. Vienas iš būdų – sukurti visuotinį anglies dioksido mokestį, kuris atspindėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos aplinkai sąnaudas. Toks sprendimas paskatintų įmones ir asmenis mažinti anglies pėdsaką.

Kelionių taršiomis priemonėmis ribojimas

Yra manančių, kad net ir visuotinai perėjus prie elektra varomų transporto priemonių, siekiant suvaldyti klimato taršą, to nepakaks. Todėl reikia tikėtis, kad mes ateityje iš esmės turėsime  peržiūrėti, kaip ir kur keliauja žmonės. Gali atsirasti įvairūs ribojimai taršioms transporto priemonėms (įskaitant elektromobilius, elektrinius lėktuvus) arba jie bus apmokestinti taip, kad  didžioji dauguma populiacijos jais naudosis tik išimtinais atvejais. Kad ši priemonė taptų įgyvendinama, didieji miestai turėtų sukurti zonas be automobilių, būtų skatinama vaikščioti pėsčiomis, važinėti dviračiais ir naudotis viešuoju transportu. Taip pat ateities miestai privalės būti kuriami taip, kad reikėtų kuo mažiau keliauti ir teršti aplinką.

Griežtos mėsos ir kitų taršių prekių vartojimo taisyklės

Mėsos pramonė yra pagrindinis metano, stiprių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, šaltinis. Ne mažiau už taršą atsakinga ir rūbų, buitinės technikos bei kiti į vartotojų poreikius orientuoti sektoriai.  Tikėtina, kad šiose srityse ateityje taip pat sulauksime ribojimų, kurie bus vieni skausmingiausių, kadangi  vers keisti mūsų vartojimo įpročius. Kitaip tariant, daug šansų, kad ateityje, siekiant suvaldyti klimato kaitą, mums visiems reikės mėsą valgyti rečiau, o telefonų ir kitos buitinės technikos spartus keitimas į naujus taip pat turės mažėti.

Išvados

Suprantama, kad šiuo straipsniu nenorime visų gąsdinti. Gal ateitis nebus tokia niūri ir mums nereikės priimti visų aptartų ir netgi griežtesnių priemonių.  Aišku viena, kad su klimato kaitos kontrole jau pavėlavome, todėl dabar reikia priimti tam tikrus sprendimus. Jeigu tai padarysime nedelsdami, tikėtina, kad kai kurių aptartų ribojimų pavyks išvengti.

Kitos naujienos:

Tvarumo praktikos transportavimo paslaugų rinkoje

29.05 2024 Tvarumas
Pastaruoju metu apie tvarias transportavimo paslaugas kalbama vis dažniau. Kadangi sunkvežimiai išmeta didelę dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pramonė skatinama taikyti tvarias praktikas. Nors tai ir taršus sektorius, tačiau pažanga, kurią padarė automobilių pramonė, siekiant mažinti taršą, yra didžiulė. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines tvarias praktikas šiuolaikinėje transporto pramonėje, kurios užtikrina, kad verslai galėtų toliau kurti …

Logistikos valdymo klaidos. Kaip jų išvengti?

29.05 2024 Lėšų taupymas
Logistika, regis, gana paprasta ir visiems suprantama sritis, tačiau ir čia pasitaiko klaidų, apie kurias dažnai net nesusimąstome ir kurios gali kainuoti labai daug. Praėjusiame straipsnyje aptarėme strategines ir pačias didžiausias logistikos klaidas. Šiame įvardinsime dar keletą, kurios yra mažiau pastebimos, bet jų eliminavimas  gali prisidėti prie efektyvesnių ir pigesnių logistikos operacijų bei papildomos vertės …

Žymiausi kompanijų bankrotai: „Kodak“ nesėkmės priežastys

29.05 2024 Žinojimas = Galia
Ar susimąstėte, kad net keletas žymiausių įmonių bankrotų buvo susiję su faktu, kad bendrovės negalėjo pritaikyti savo tiekimo grandinės strategijų prie pasikeitusios konkurencinės aplinkos. Kadangi istoriniai įvykiai yra geriausi mokytojai, pradedame naują straipsnių ciklą, kuriame nagrinėsime žymiausių įmonių veiklą ir jų klaidas, susijusias su tiekimo grandinės valdymu bei pateiksime patarimų, kaip šios lemties verslai būtų …

Trys logistikos valdymo klaidos. Kaip jų išvengti?

Logistikos valdymas – tai sudedamoji organizacijos veiklos dalis, nulemianti prekių ir paslaugų judėjimo efektyvumą. Nors iš pirmo žvilgsnio šios srities užduotys gali pasirodyti paprastos,  iš tiesų logistika yra sudėtinga veiklų ir procesų grandinė, kuri reikalauja atidaus planavimo ir koordinavimo. Pastaruoju metu šio padalinio funkcijų kiekis, o kartu ir reikšmė, išaugo. Proaktyvios įmonės jau seniai suprato, …

Tiekėjų vertinimo sistema. Kas tai?

02.05 2024 Žinojimas = Galia
Tiekėjų vertinimo sistema – tai viena svarbiausių funkcijų, norint užtikrinti savo parduodamų prekių kokybę. Ši sistema leidžia stebėti, kaip laikomasi sutartyse aptartų sąlygų, taip pat ji padeda optimizuoti tiekėjų atrankos procesą. Šiame straipsnyje pristatysime tiekėjų vertinimo sistemą, pasiūlysime būdus, kaip ją įsidiegti, pateiksime konkrečių pavyzdžių iš transportavimo srities. Kas tai? Tiekėjų vertinimo sistema (angl. Scorecard) …

Kaip dekarbonizacija paveiks logistikos paslaugas

25.03 2024 Tvari logistika
HRX“ jau daugiau nei 25 metus teikia laikui jautrių dalinių krovinių gabenimo paslaugas. Norint  sėkmingai veikti šioje srityje, svarbu įvertinti naujausias tendencijas, viena iš jų – tvarumas. Kadangi mes savo įmonėje aktyviai diegiame su tvarumu susijusius sprendimus, pasvarstysime, kaip tvarumo reikalavimai paveiks skirtingas logistikos, įskatinant ir laikui jautrias, paslaugas. Skirtingos galimybės ir iššūkiai Apie iššūkius …