Nustatykite regioną: Lithuania

Finland

English Suomi

Estonia

English Estonian

Latvia

English Latvian

Lithuania

English Lithuanian

Poland

English Polish

Sweden

English Svenska

Išplėskite verslo galimybes. Iš naujo pažinkite Estijos rinką

Tęsiame straipsnių ciklą apie verslo plėtrą kaimyninėse šalyse. Ankstesnius straipsnius apie rinkas Švedijoje, Suomijoje bei Danijoje galite rasti čia, čia ir čia.

Lietuviams Estijos rinka pažįstama jau seniai. Esame sukūrę draugiškus ir produktyvius santykius. Estija – viena didžiausių mūsų šalies eksporto partnerių, užimanti net 5 vietą. Tiesa, iki šiol į Rusiją mes eksportuodavome daugiau, tačiau ši situacija, tikėtina, artimiausiu metu pasikeis.

„HRX“ teikia skubias transporto paslaugas į Estiją, tai viena svarbiausių mūsų rinkų. Krovinius galime pristatyti beveik visoje Estijos teritorijoje per 24-72 val. Norime pasidalinti sukaupta patirtimi ir pateikti keletą, mūsų nuomone, įdomių statistinių duomenų.

Kodėl Estija?
 

Vienas svarbiausių veiksnių – Estijai, kaip ir Lietuvai, Rusija buvo svarbi importo partnerė. Pasikeitus geopolitinei situacijai ir didėjant  įtampai tarp Baltijos šalių ir Rusijos, mums atsiranda papildoma galimybė plėsti prekybą su kaimynine Estija. Svarbu pažymėti, kad Estijos didžiausią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį sudaro paslaugų sektorius, todėl suprantama, kad estai ieškos papildomų gamybinių pajėgumų ir žaliavų tiekėjų užsienyje.  

Žinoma, mūsų gamintojams ir prekybininkams dėl tų pačių priežasčių irgi reikia ieškoti naujų rinkų. Jeigu anksčiau turėjome daugiau galimybių, kur galėjome prekes parduoti brangiau, tai šiuo metu kiekviena nauja rinka yra labai svarbi.

Iki šiol Lietuvos įmonės į Estiją eksportuodavo mineralinį kurą, plastiką ir jų dirbinus, medieną ir jos dirbinius, baldus bei popierių ir kartoną. Išsamų Estijos importo balansą galite rasti čia. Įvertinus Estijos importo ir eksporto balansą bei pasikeitusią geopolitinę situaciją, sėkmė šioje rinkoje galėtų lydėti  tekstilės, drabužių siuvimo, maisto produktų gamybos, chemijos ir chemikalų pramonės sektorius, taip pat įvairių elektroninių komponentų gamybos ir metalo pramonės sektorius. Suprantama, kad tiems, kas jau dirba Estijoje, atsiranda galimybė padidinti savo veiklos apimtis šioje rinkoje.

Svarbiausia statistika ir faktai
 

Pasidalinsime aktualiausiais statistiniais duomenimis ir faktais.

Estija yra viena skaidriausių ir mažiausią korupcijos lygį turinčių šalių Centrinėje ir Rytų Europoje. Pagal šį rodiklį ji užima 13 vietą pasaulyje. Šalis daug investuoja į iniciatyvas, kurios mažina biurokratiją, todėl vykdyti prekybą arba atsidaryti atstovybę šioje šalyje yra gana paprasta. Įdomus faktas, kad Estijoje labai nesudėtingai galite įkurti e-rezidenciją ir vykdyti veiklą iš bet kurios pasaulio šalies. Daugiau informacijos, kaip įsteigti rezidenciją, galite rasti čia. O daugiau informacijos apie mokesčių sistemą rasite čia.

Estijoje gyvena apie 1,3 mln. gyventojų, tačiau šalies BVP nuolatos auga. „Statistos“ atlikta analizė rodo, kad per ateinančius trejus metus šis rodiklis paaugs 6,2%. Estijoje išvystytas paslaugų sektorius, todėl nemaža dalis gyventojų uždirba didesnius nei vidutinius atlyginimus, o tai lemia ir didesnę perkamąją galią. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje rinkoje gali būti paklausios ir „Premium“ lygio prekės. Taip pat per Estijoje veikiančius partnerius galite pasiekti kitas Skandinavijos rinkas, kitaip sakant, išplėsti šios rinkos ribas. Estija nėra išvysčiusi didelių gamybos pajėgumų ir susiduria su darbuotojų trūkumu, todėl čia veikiančios įmonės dažnai ieško partnerysčių su kitomis valstybėmis, galinčiomis šią spragą užpildyti.

Pirkdami internetu, estai kasmet išleidžia apie 2,5 mlrd. eurų. Nors ši šalis yra dvigubai mažesnė už Lietuvą, jos elektroninė prekyba net du kartus viršija mūsiškę. Svarbu pažymėti, kad net 73% gyventojų („Statista“) neperka arba tik kartą yra pirkę iš „Amazon“. Tai palanku mūsų verslams, kadangi konkurencija su šiuo gigantu daugeliui yra nepakeliama. Pateiksime keletą elektroninės prekybos segmentų, kurie yra populiarūs Estijoje: drabužių, avalynės, kosmetikos, baldų, maisto produktų, elektronikos prekių ir vaikiškų žaislų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dauguma estų prekes atsiimti paštomatuose arba gauti jas į namus pageidauja per 1-3 dienas. Šis rodiklis palankus mūsų šalyje veikiančioms įmonėms, nes pristatyti prekes į Estiją galime per 1-3 dienas: prekes užsakovui galime įteikti į rankas arba pristatyti į artimiausią paštomatą.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį eksportuotojams?
 

Estai yra panašūs į lietuvius, todėl ir verslą plėtoti Estijoje nėra sudėtinga. Susitikimus organizuoti paprasta. Daugelis estų yra pratę dirbti nuotoliu, todėl pradiniuose derybų etapuose nereikės gaišti laiko vizitams. Jeigu dalyvaujate susitikime, daugiau sėkmės sulauksite iš karto eidami savo tikslo link, tinkamas aprangos kodas taip pat svarbus.

Norint be tarpininkų parduoti savo prekes Estijoje, geriausia strategija yra atsidaryti savo padalinį šioje šalyje. Įkurti įmonę čia lengva, o mokestinė bazė yra skaidri ir palanki.

Išvados

Nors Estijos rinka yra maža, tačiau patrauklumo jai suteikia aukšta gyventojų perkamoji galia. Pastebėtina, kad ši rinka gali tapti vartais į Suomijos, Švedijos ir Norvegijos rinkas. Jeigu eksportuojate į šią rinką arba planuojate eksportuoti ateityje, susisiekite su mumis. Pristatysime jūsų prekes į Estijos regionus per 1-3 dienas bei užtikrinsime skandinavišką transportavimo paslaugų kokybę. Šia kryptimi transportuojame laikui jautrius, pavojingus ir gendančius krovinius.

Susisiekti su „HRX“ pardavimų komanda.

Kitos naujienos:

Ką logistikos įmonės gali išmokti iš „Formulės 1“?

10.12 2025 Žinojimas = Galia
Iš pirmo žvilgsnio gali klaidinti skirtumai: viename pasaulyje – sportiniai bolidai ir trasos, kitame – kroviniai, terminalai ir maršrutai. Tačiau „Formulės 1“ lenktynės ir logistikos operacijos remiasi tais pačiais principais: komandiniu tikslumu, greitu sprendimų priėmimu ir nuolatiniu procesų tobulinimu. Lenktynių metu sėkmę lemia ne vien vairuotojo greitis, o tai, kaip sklandžiai veikia visa komanda. Vienas iš …

Kasdieniai reisai: kaip veikia „next day“ logistika

26.11 2025 HRX kokybė
„Next day“ pristatymas HRX veikloje nėra rinkodaros pažadas – tai nuosekliai suplanuotų procesų rezultatas. Nors greitą pervežimą deklaruoja daugelis logistikos paslaugų teikėjų, realiai per naktį pristatyti krovinius geba tik nedidelė jų dalis. HRX šį modelį įdiegė kaip standartinę operacijos dalį, o ne kaip išskirtinę paslaugą. Tai įmanoma dėl kryptingų investicijų į infrastruktūrą ir vidinių išteklių …

Kodėl 2026 m. pirkimų vadovai rinksis partnerius pagal vertybes, o ne kainą

20.11 2025 Tvari logistika
Ilgus metus verslo pirkimuose vyravo principas, jog pigiausias laimi. Pirkimų padalinių efektyvumas buvo matuojamas sutaupytomis išlaidomis, išderėtomis nuolaidomis ir optimizuotais kaštais. Tačiau artėjant 2026-iesiems, ši taisyklė ima trauktis į antrą planą. Vis griežtesni aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės reikalavimai, lydimi besikeičiančių klientų ir investuotojų lūkesčių, keičia pirkimų vadovų prioritetus. Žemiausia kaina nebėra vienintelė siekiamybė, vis dažniau …

HRX pradeda kasdienius reisus į ir iš Vokietijos 🇩🇪

10.11 2025 Uncategorized
HRX plečia tarptautinių maršrutų tinklą – nuo šiol siūlome kasdienius krovinių pervežimus į ir iš Vokietijos. Ši kryptis užtikrina greitą, reguliarų ir patikimą krovinių judėjimą tarp Lietuvos, Baltijos šalių ir vienos didžiausių Europos rinkų. Reguliarūs reisai leidžia įmonėms planuoti tiekimo grandines tiksliau, mažinti laukimo laiką ir efektyviau valdyti logistikos kaštus. Kasdieniai HRX reisai į Vokietiją …

Baltijos šalių logistika: vienas regionas, trys skirtingos realijos

Baltijos šalys dažnai pristatomos kaip vienas logistikos regionas, tačiau naujausi 2024-2025 m. duomenys rodo vis labiau ryškėjančius skirtumus. Lietuva išlaiko lyderystę kelių ir jūrų transporte, Latvija patiria struktūrinius iššūkius, o Estija orientuojasi į ilgalaikes investicijas ir infrastruktūros modernizaciją. Šie pokyčiai formuoja naują Baltijos transporto pusiausvyrą, kurioje Lietuva tampa pagrindiniu regiono logistikos centru. Kelių transportas: Lietuva …

Elektromobiliai sunkiojoje logistikoje: realybė ar neišvengiama transformacija Lietuvoje?

28.10 2025 Tvarumas
Sunkusis transportas sudaro reikšmingą dalį ES kelių transporto CO2 emisijų – daugiau nei ketvirtadalį.  Atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso tikslus, iki 2030 m. net 30 proc. naujų sunkvežimių turės būti nulinės emisijos. Vis daugiau Europos miestų apriboja dyzelinių transporto priemonių eismą, o kelio mokesčiai ir CO₂ emisijų prekyba tampa papildomu spaudimu logistikos sektoriui. Tačiau ar …